Апокрифический источник "Предисловия" Франциска Скорины к Посланию к римлянам апостола Павла

• Apokrifinis Pranciškaus Skorinos "Pratarmės" apaštalo Pauliaus Laiškui Romiečiams šaltinis
• Apocryphal source of the Preface by Francis Skorina to the Epistle of St Paul The Apostle of the Romans

LTStraipsnyje aptariamas Pranciškaus Skorinos rašytos ir Apaštalų darbų ir laiškų 1525 m. Vilniaus leidime išspausdintos pratarmės apaštalo Pauliaus Laiškui romiečiams fragmentas, gyvai (dialogo forma) vaizduojantis iš judaizmo ir iš pagonybės atsivertusių ankstyvųjų krikščionių vidinį ginčą. Manytina, kad šiame fragmente laisvai atpasakojama Petro ir Pauliaus kankinystė (platesnioji versija) – V–VI a. lotyniškai rašytas apokrifas, kuriame yra analogiško turinio dialoginis epizodas. Nors slaviškasis tekstas nesutampa pažodžiui su lotyniškuoju, tikėtina, kad Skorina žinojo šį kūrinį ir atpasakojo jo dalį savo pratarmėje. Kol kas lieka neaišku, kokia kalba jis galėjo skaityti šį veikalą, funkcionavusį tiek lotyniškoje, tiek graikiškoje literatūroje. Iš pastarosios kūrinys galėjo patekti ir į bažnytinę slavų tradiciją, kuri iki šiol menkai tirta ir mažai žinoma. Apokrifo naudojimas aiškintinas Skorinos pastangomis suprantamai ir vaizdingai pateikti biblinio teksto esmę teologinio išsilavinimo neturintiems skaitytojams.

ENThe article discusses a fragment of The Preface by Francis Skorina to The Epistle of St Paul the Apostle to the Romans which was published in 1525 Vilnius edition of Writings and Epistles of the Apostles. In the form of dialogue, the fragment expresses an internal argument of the early Christians converted from paganism and Judaism. Apparently, the fragment loosely retells The Martyrdom of Peter and Paul (the expanded version), an apocryphal text of the 5–6th century that contains an episode of dialogue with similar content. Although the Slavic text does not repeat the Latin one word by word, it seems probable that Skorina was acquainted with The Martyrdom of Peter and Paul and retold a part of it in his foreword. However, it remains unclear in what language he could have read this text as it belongs both to Latin and Greek literature. From the latter, the text could have reached the Slavic church literature, which is virtually unstudied and generally little known. The use of the apocrypha can be explained by Skorina making an attempt to convey understandably and vividly the essence of the biblical text to theologically uneducated readers.