"Žemė galinga yra": lotyniškoji poezija kaip įsisavinta originalios kūrybinės raiškos erdvė

LTStraipsnio tyrimo objektą sudaro individualizmo ir originalumo apraiškos, jų manifestacijos XVI amžiaus Lietuvos lotyniškoje epinėje poezijoje: Mikalojaus Husoviano, Petro Roizijaus ir Jono Radvano kūriniuose. Dėmesys skiriamas krikščioniškojo individualizmo ir kultūrinės tapatybės pavidalams, originaliai išreikštiems tiek pasaulietinėje, tiek religinėje kalbamų autorių kūryboje. Analizuojama, kodėl XVI amžiuje į Lietuvos lotyniškąją poeziją atėjo tiek talentingų kūrėjų ir kaip jie pavirto elito kultūrinės tapatybės garantu; kokius naujus bruožus jų kūriniai įdiegė andainykštės išsilavinusios visuomenės literatūrinių lūkesčių horizonte. Ši kūryba lėmė tai, jog lotyniškoji Lietuva tapo civilizacinio kontinento, vadinamo Latinitas, dalimi, ir apie tai, kad Latinitas civilizacinės vertybės tapo lotyniškosios Lietuvos savastimi. Su krikščionybe Lietuvoje pamažu įsitvirtina naujo tipo individualizmas, o nuo pastarojo lieka mažas žingsnis iki kūrybinės asmens raiškos, iki originalios asmeninį ir bendruomeninį tapatumą įtvirtinančios kūrybos. Jei į dvasinės sferos ir visuomenės mentaliteto pokyčius būtų žvelgiama iš individualizmo pozicijų, būtų galima apčiuopti XVI a. lotyniškosios poezijos tekstais paliudytą mąstymo ir savimonės kaitą, kurią Renesanso epochoje patyrė ir Lietuva. Renesanso literatūra liudija apie perėjimą nuo Viduramžių individualizuojamo tipo prie kito pavidalo - individualizuojamo individo, kuris matomas aptariamų lotyniškųjų Lietuvos autorių kūriniuose.

ENThe subject of the article is manifestations of individualism and originality in the Lithuanian Latin epic poetry of the 16th century, i. e. in the oeuvre of Mikolaj Hussowczyk, Ioanne Radvano and Petras Roizijus. The attention is drawn to the shapes of Christian individualism and cultural identity, originally expressed both in secular and religious works of the said authors. The article analyzes the reasons for coming of such a significant number of talented authors into the Lithuanian Latin poetry in the 16th century and the ways they turned into the guarantee of the cultural identity of the elite; the new traits injected by their works on the horizons of the literary expectations of the educated society. The creative resulted in the situation that the Latin Lithuania became a part of a civilization continent, called Latinitas and the values of Latinitas became those of the Latin Lithuania. Individualism of a new type gradually found its way to Lithuania together with Christianity and the individualism encouraged the creative expression and original creative, entrenching a personal and community identity. If the changes of the spiritual area and the mentality of the society are viewed from the individualistic positions, one could grasp the development of thinking and self-perception, experienced by Lithuania in the Age of Renaissance, evidenced in the texts of the Latin poetry of the 16th century. The literature of the Renaissance evidences the transition from the medieval individualized type to another shape – an individualized individual, who can be noted in the works of the Latin Lithuanian authors in question.