Epitalamijas šviesaus ir prakilnaus pono Kristupo Manvydo-Dorohostaiskio... ir kilmingiausios bei šviesiausios panelės Sofijos Chodkevičiūtės... vestuvėms, poetiškai pavaizduotas Jono Radvano
LTPublikacijoje pateikiamas Jono Radvano, žymiausio XVI a. lietuvių poeto, kūrusio lotyniškai, poemos Epithalamium in nuptias illustris ac magnifici domini d. Christophori Monvidi Dorohostayski... et generosiss. ac illustris virginis d. Sophiae Chodkieviciae... poetice expressum a Ioanne Radvano (1590 m.) vertimas į lietuvių kalbą su komentarais. Poetas sukūrė gana įmantraus siužeto poemą su vidine intriga. Kūrinio veiksmas rutuliojasi per dievų pasitarimą Olimpe. Sukvietęs dievus, Jupiteris paragina aptarti žmonijos reikalus bei padėtį Žemėje ir įsako Merkurijui papasakoti, ką šis matęs kelionės po Senąjį Žemyną metu. Dievų pasiuntinys piešia nesantaikų ir karų apimtos Europos paveikslą. Dievams kyla mintis nubausti žmoniją, tačiau juos nuo to sumanymo sulaiko Jupiteris. Valdovas įsiaudrinusiems dievams primena, kad jie galį ne tik bausti kaltuosius, bet ir apdovanoti vertuosius. Junona nurodo vieną iš vertųjų -- vilčių teikiantį jauną lietuvių didiką Kristupą Manvydą ir pažada jį apdovanoti aukštomis valstybinėmis pareigomis. Minerva paskelbia apdovanosianti Kristupą išmintimi, o Venera -- paskirsianti gražuolę žmoną Sofiją Chodkevičiūtę. Tada Jupiteris įsako dievų pasiuntiniui skristi pas Kristupą, o deivei Iridei -- pas Sofiją ir pranešti jiems dievų valią. Poema baigiama vestuviniais linkėjimais jauniesiems. Radvanas gebėjo gyvenamojo meto įvykius paversti meninės tikrovės dalimis. Ši ypatybė liudija labai svarbų dalyką: XVI a. pabaigoje lotyniškai kūrę Lietuvos autoriai jau buvo pasiekę meninės brandos ir visiškai įsisavinę ne tik savo amato, bet Europinės kultūros pamokas.
ENThe publication presents the translation of the poem “Epithalamium in Nuptias Illustris ac Magnifici Domini d. Christophori Monvidi Dorohostayski... et Generosiss. ac Illustris Virginis d. Sophiae Chodkieviciae... Ppoetice Expressum a Ioanne Radvano” (1590), written by Ioanne Radvano, the most well-known Lithuanian poet of the 16th century, who wrote in Latin, into the Lithuanian language with comments. The poet created a poem of a quite twisted plot with an intrigue. The story takes place during the meeting of gods at the Olympus. After convoking the gods, the Jupiter encourages them to discuss the matters of the mankind and the situation on Earth and orders Mercury to tell what he saw during his travels of the Old World. Mercury presents the image of war smitten Europe. The gods want to punish the mankind, but Jupiter does not agree with them and reminds that they can not only punish the guilty, but also to reward those deserving. Juno points to one of worthy of merit – a promising young Lithuanian noble Kristupas Manvydas and expresses her wish to reward him with high state office. Minerva says that she will give Kristupas wisdom, and Venus – a beautiful wife Sofija Chodkevičiūtė. Then Jupiter orders Mercury to fly to Kristupas and Goddess Iris – to Sofija and tell them the will of gods. The poem is finished with wedding wishes to the newlyweds. Radvano was able to turn the events of his period into parts of artistic reality. This peculiarity evidences a very important aspect: at the end of the 16th century the Lithuanian authors, who wrote in Latin already reached artistic maturity and already learned the lessons of both their craft and the European culture.
