LTAntano Buračo ir Viliaus Užtupo knyga ,,Senieji Lietuvos spaudmenys: XVI – XVIII amžiaus faksimilės“ – labai sveikintinas ir svarbus darbas mūsų knygos kultūros istorijai, nes iki šiol nebuvo seniesiems spaudos šiframs skirto veikalo. Nors knygos įvado negalima pavadinti moksliniu, tačiau jis yra ganėtinai informatyvus. Kaip A. Buračo ir V. Užtupo knygos netikslumus būtų galima įvardinti: antraščių vertimo į lietuvių kalbą klaidas, autorystės nustatymo netikslumus, paprastai išplaukiančius iš originalių antraščių nesupratimo ir jų klaidingo vertimo, įvairuojantį ir klaidinantį asmenvardžių pateikimą, netikslius išleidimo srities duomenis bei klaidingai perrašytas antraštes originalo kalba. Tarpusavyje susipynę šie riktai sąlygoja ir kitų klaidų atsiradimą, neteisingas interpretacijas ir kt. Išleista knyga atspindi akivaizdų savo darbo neišmanymą, netoleruotiną skaitytojui rodomą nepagarbą. A. Buračo ir V. Užupo knygos pasirodymą galima apibūdinti romėnų posakiu: Operam et oleum perdidi (pražudžiau ir darbą, ir alyvą).
ENThe book by Antanas Buračas and Vilius Užtupas “Senieji Lietuvos spaudmenys: XVI – XVIII amžiaus faksimilės” [“Ancient Lithuanian prints: Facsimiles of the 16th–18th centuries”] is a very welcome and important work for the history of our book culture because no publication intended for the ancient press ciphers has been prepared till now. Although the introduction of the book cannot be called scientific, it is quite informative. The following inaccuracies can be named in Buračas and Užtupas’s book: mistakes in Lithuanian translation of titles, inaccuracies in the establishment of authors caused by the failure to understand original titles and their misinterpretation, the varying and misleading presentation of place names, inaccurate publication-related data and incorrect rewriting of titles in the original language. These interrelated issues lead to yet other mistakes, misinterpretations, etc. The published book shows an obvious incompetence and intolerable disrespect for the reader. The appearance of Buračas and Užtupas’s book can be described by a Roman saying: Operam et oleum perdidi (I have wasted both oil and labor).