Lituanistika ir senosios Lietuvos raštijos tyrimai epochų sąvartos metais

LTStraipsnyje aptariami kai kurie lituanisto, senosios raštijos tyrėjo profesinės tapatybės dalykai, keliami gyvenamojo meto ypatumų bei įvairių aplinkybių. Į lituanistikos mokslus, pirmiausia literatūrologiją, siūloma žiūrėti plačiau ir ją sieti ne tik su profesionalia pedagogine bei akademine veikla. Pabrėžiama bibliografinio ir tekstologinio darbo reikšmė, aptariamos trys pagrindinės senosios raštijos ypatybės, leidžiančios senosios Lietuvos literatūrą laikyti itin aktualia ir vertinga kultūros paveldo dalimi. Lietuvos raštijos tyrimų ir sklaidos vertę, straipsnio autoriaus nuomone, sudaro: pirma, jos atvirumas, arba internacionalumas; antra, religingumas suprantant šį žodį pačia plačiąja reikšme; trečia, istoriškumas kaip visuotinai pripažįstama civilizacinė ypatybė; ketvirta, galimybė tiriant senąją raštiją pačiam sau ir aplinkai pareikšti apie priklausymą kultūringųjų bendrijai.

ENThe article discusses the professional identity of a researcher of the old Lithuanian literature under the impact of different circumstances, such as the times he or she lives in. It suggests a broader outlook on lituanistics and emphasizes the importance of the interconnection of lituanistics with professional, pedagogical an academic work. The significancy of bibliographic and textological work, the state of the research in literary science and the directions of its development are discussed. A special attention is paid to the history of literature. Three main characteristics of the literature of the Ancient Lithuania endow it with a contemporary relevance: its openness, religiousness and historicity.