Practical experience of using new public management paradigms in Lithuania
LTStraipsnyje pateikiamos pagrindinės naujosios viešosios vadybos paradigmos, kurios ypač aktualios Lietuvos valstybės ir vietos savivaldos institucijų sistemoje. Išryškintos šios teorijos sudėtinės dalys. Konstatuojama, kad ji pagrįsta dviem pagrindinėmis teorijomis: ekonomika ir privačia vadyba, remiasi kontraktų sistema, kad reikia ištirti skirtumus tarp viešojo ir privataus sektorių struktūrų ir veiklos formų, pabrėžiama programinio finansavimo svarba. Išryškinta ekonominė managerializmo prasmė. Nagrinėjami viešojo sektoriaus reformos tikslai. Kritikuojamas tradicinis viešojo administravimo modelis. Pabrėžiama, kad naujoji viešoji vadyba siūlo plačiau įtraukti personalą į sprendimų priėmimo procesą ir valdymą, sumažinti administracinę kontrolę - numatyti griežtus valdymo tikslus, pagyvinti grįžtamąjį ryšį su klientais, įtraukti juos į valdymo procesą. Nustatyta, kad naujoji viešoji vadyba Lietuvoje dar tik skinasi kelią. Valstybės tarnautojai ir ypač vietos savivaldos institucijų darbuotojai neturi ne tik naujausios viešosios vadybos teorijos žinių pradmenų, bet ir gana paviršutiniškai supranta tradicinį viešojo administravimo modelį. Parodoma, kad naujosios viešosios vadybos doktrina ir jos įgyvendinimas akivaizdžiai patvirtina jau senokai pastebėtą šiuolaikinės teisės raidos fenomeną - teisės šakų suartėjimą, nes teisės šakų klasifikacijos, būdamos dirbtinės, neapima kintančios socialinės įvairovės poreikių. Nustatyta, kad naujasis LR civilinis kodeksas jau sudaro prielaidas taikyti sutarčių ir kitų civilines teises institutų normas viešojo sektoriaus santykiams reglamentuoti.
ENThe article presents the main paradigms of the new public management, which are especially relevant in the system of state and local governance institutions of Lithuania, highlights composite parts of the theory, states that the theory is based by two main theories: economy and private management and the contracts system, the need to examine the differences between structures and forms of activities of the public and private sector, states the importance of programmed financing, highlights the economic meaning of managerialism, examines the objectives of the public sector reform, criticizes the traditional public administration model, emphasizes that the new public management suggests wide involvement of personnel into the decision making process and management, reducing the administrative control by foreseeing strict management objectives, revitalizing the feedback with customers and their involvement into the management process, establishes that the new public management in Lithuania is only ploughing its way and civil servants and especially employees of local governance institutions not only have not got the basics of the theoretical knowledge of the new public management but also comprehend the traditional model of public administration quite superficially, shows that the doctrine of the new public management and its implementation obviously substantiates the phenomenon of the model law development, which had been noticed quite a long time ago, i. e. the approximation of legal acts, since the classifications of branches of law, while being artificial, fail to cover the needs of the changing social diversity and establishes that the new Civil Code of the Republic of Lithuania already provides the prerequisites for application of the norms of agreements and other civil law institutes to regulation of the relations within the public sector.
