LT[...] Šrubauskio asmuo, jo veikla, darbas, kuklumas, nuolankumas, nusižeminimas, paklusnumas, savojo kūno niekinimas - tipiškas to meto reiškinys. Jį galima pavadinti XVII-XVIII a. - Baroko epochos - žmogumi. Religiniam Baroko žmogui būdingas visiškas savęs niekinimas, atsidavimas Dievo valiai, didžiulis (kartais net amžininkams nesuvokiamas) pamaldumas. Baroko žmogaus nebepatenkina renesansinė "dorybės" sąvoka, kurią sudarė šaunumas, įgimtas talentas, dvasios jėga. Dabar reikalaujama žmogaus paklusnumo Dievui, atsigręžiama į paprastą žmogų. "Lietuvos baroko literatūroje gerbtinų herojų greton iškyla renesanso ignoruotas, nepastebėtas nekilmingas žmogus". Dėmesį nekilmingam, "paprastam" žmogui matome ir P. Šrubauskio veikloje. [...] P. Šrubauskio veikla neapsiribojo vien sielovada. Jis parengė ir išleido dvi knygas. Tao katekizmas "Pamoksłas Krikscioniszkas", išleistas apie 1679 m., ir giesmynas "Balsas sirdies pas Wieszpati Diewa, Panna Szwencziausia Maria ir Jo Szwentus Danguy Karalaujencius szaukiancios par giesmes...". "Balsas širdies" - populiariausias XVII-XVIII a, katalikiškas giesmynas Lietuvoje, jo išleista ne mažiau kaip 19 leidimų. [...] [Iš teksto, p. 184-185].