Fragmento menas: Eimunto Nekrošiaus režisūra 1991-1995 metais

LTStraipsnyje analizuojama nuo 1991 m. pasikeitusi interpretacinė lietuvių teatro režisierius Eimunto Nekrošiaus estetika. 1991-1995 m. jo statytuose spektakliuose "Nosis", "Mažosios tragedijos" ir "Trys seserys" išryškėja fragmentinė sceninio veiksmo modeliavimo ir sceninių vaizdinių konstravimo struktūra, konkretizuojanti menininko būseną Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Poetiniai režisieriaus įvaizdžiai šiuose spektakliuose įgyja kontrastingus pavidalus ir aktualizuoja dramatišką bei groteskišką tikrovės pajautą. Nauja Nekrošiaus spektaklių struktūra, nauji stilistiniai jo režisūros pokyčiai, palyginti su kitų šio laiko lietuvių bei užsienio režisierių darbais, liudija postmoderniojo teatro tendencijų skverbimąsi į lietuvių scenos meną ir jų pokyčius dėl individualių meninės raiškos priemonių.

ENThe article analyzes the interpretational aesthetics of Lithuanian theatre director Eimuntas Nekrošius, which underwent certain changes since 1991. During the time period of 1991-1995 the fragmentary structure of modeling of the stage action and construction of stage images becomes prominent in his shows "Nosis", "Mažosios Tragedijos" and "Trys Seserys", which concretizes the state of the artist upon the reinstatement of the independence of Lithuania. The director’s poetical images in the said shows acquire contrasting shapes and actualize a dramatic and grotesque perception of reality. The new structure of Nekrošius’s shows, the new stylistic changes of the direction compared with the works of other Lithuanian and foreign directors of the period, evidence the penetration of the trends of the postmodern theatre into the Lithuanian stage art and their changes as the result of individual means of artistic expression.