Privalomojo egzemplioriaus problema prieškario Lietuvoje

LTPrivalomasis egzempliorius sudaro pagrindą bibliografinei apskaitai. Straipsnio tikslas - išsamiau panagrinėti privalomojo egzemplioriaus sistemą, egzistavusią nepriklausomoje Lietuvoje, remiantis archyviniais šaltiniais apžvelgti jo siuntimo suinteresuotoms įstaigoms kaitą, pateikti konkrečius siuntimo pavyzdžius. Lietuvos bibliografijos instituto (įkurtas 1924 m.) vienas svarbiausių darbų buvo privalomojo egzemplioriaus rinkimas. Pagal statutą institutas turėjo gauti išsamų privalomąjį egzempliorių, tačiau į jį neįėjo cenzūros konfiskuoti Klaipėdos krašto leidiniai. Norint sudaryti bazę einamajai registracinei bibliografijai, reikėjo įstatymiškai apibrėžti privalomojo egzemplioriaus sąvoką ir organizuoti darbą taip, kad privalomasis egzempliorius būtų siunčiamas laiku. Šis klausimas buvo bandomas spręsti spaudą reglamentuojančiais 1919 ir 1935 m. įstatymais. Deja, problema nepriklausomoje Lietuvoje taip ir nebuvo išspręsta. Nebuvo įstatymiškai apibrėžtos privalomojo egzemplioriaus sąvokos, netobula jo siuntimo tvarka. Normaliu privalomojo egzemplioriaus pristatymu visą pirma buvo suinteresuotas Lietuvos bibliografijos institutas. Dėl privalomojo egzemplioriaus pristatymo netobulumo į "Bibliografijos žinias" nepateko daug lietuviškų spaudinių, išleistų Lietuvoje, o ypač už jos ribų. Vis dėlto privalomasis egzempliorius sudarė galimybę bibliotekose koncentruoti nepriklausomoje Lietuvoje išeinančius spaudinius, pradėti registracinę bibliografiją ir tuo pačiu padėjo išsaugoti literatūrą ateinančioms kartoms.Reikšminiai žodžiai: Bibliografinė apskaita; Lietuvos bibliografijos institutas; Prieškaris; Privalomasis egzempliorius; Spaudinių registracija; Spaudos įstatymai; Valstybės centralinis knygynas; Bibliographic registration; Legal deposit; Lithuania; Lithuanian Bibliographic Institute; Pre -war; Pre-War Lithuania; Press Laws; State Central Bookstore.

ENA legal deposit constitutes the grounds for bibliographic registration. The aim of the paper is to examine the system of a legal deposit that existed in independent Lithuania in greater detail and, based on archival sources, give an overview of the change of its sending to the concerned institutions, as well as present the concrete examples of sending. One of the principal tasks of the Lithuanian Bibliographic Institute (established in 1924) was collection of deposit copies. Pursuant to the Statutes, the Institute had to receive a comprehensive legal deposit; however, it did not contain Klaipėda Region publications confiscated by the censorship. In order to make the base for the current registration bibliography, the concept of the legal deposit had to be defined by laws and work had to be organised in such a manner that the legal deposit would be sent in time. An attempt was made to solve this issue by press regulating laws in 1919 and 1935. However, the problem remained unsolved in independent Lithuania. The concepts of the legal deposit were not defined by laws and its sending procedure had drawbacks. The Lithuanian Bibliographic Institute was primarily interested in the normal submission of the legal deposit. Due to the malfunctioning submission of the legal deposit many Lithuanian printings, published in Lithuania and particularly outside the country, were not included in “Bibliografijos žinios” [Bibliography News]. However, the legal deposit created an opportunity to concentrate printings published in independent Lithuania in libraries and start registration bibliography, thus helping to preserve literature for future generations.