Tarptautinių darbo laivuose standartų įtaka Lietuvos jūrininkų darbo santykiams

LTJūreiviai pirmieji ėmė organizuoti darbą ištisą parą, t. y. darbas laive buvo skirstomas pamainomis ir tokia tvarka išliko iki šių dienų. Samdos ir darbo santykius laivyne pradėta reglamentuoti tik darbininkų judėjimų ir tarptautinių organizacijų dėka, t. y. XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje. Didelę įtaką tokiems reguliavimams padarė Tarptautinė darbo organizacija ir Tarptautinė jūrų organizacija, siekiančios suvienodinti laivų įgulos darbo ir gyvenimo sąlygas pasauliniu mastu. Lietuva, būdama jūrine valstybe ir minėtų tarptautinių organizacijų nare, kol kas nesugeba užtikrinti jūrininkų darbo teisių ir gyvenimo sąlygų. Straipsnyje nagrinėjama tarptautinių dokumentų perkėlimo į Lietuvos nacionalinius aktus eiga ir jų įtaka gerinant jūrininkų darbo sąlygas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Jūrininkų darbo sąlygos; Tarptautinė darbo organizacija; Darbas laivuose; Labour conditions for seafarers; International Labour Organization; work on a ship.

ENSeamen were the first to organize the round-the-clock work, i. e. the work on the ship was divided by shifts and the procedure remained until the present day. The relations of recruitment and labour in the fleet were commenced to be regulated only thanks to workers’ movements and international organizations, i. e. at the end of the 19th – beginning of the 20th century. A significant influence to the regulation was made by the International Labour Organization and the International Maritime Organization, which attempted to unify the conditions of labour and life of a ship’s crew worldwide. Lithuania, being a maritime state and a member of the aforementioned organizations, is still not able to ensure the seamen’s labour rights and living conditions. The article examines the progress of transposition of the international documents into the national acts of Lithuania and their influence on the improvement of the seamen’s labour conditions.