Self-regulation of the press: a study and comparison of regulation measures in Germany and Lithuania

LTVokietijos spauda, taip pat kaip ir spauda Lietuvoje, yra reguliuojama įstatymų, užtikrinančių jos nepriklausomumą, žodžio ir nuomonės laisvę. Be jau galiojančių įstatymų, abi šalys taip pat kuria vidine žiniasklaidos priežiūra užsiimančias savireguliacijos institucijas, tokias kaip spaudos tarybos, komisijos ir ombudsmenai. Funkcijos, kurios joms priskirtos, Vokietijoje ir Lietuvoje skiriasi, tačiau spaudos savireguliacijos idėja yra ta pati: patys žiniasklaidos dalyviai didina žiniasklaidos atsakomybę stebėdami savo profesinį elgesį ir remdamiesi įstatyminiais aktais - tam, kad apsaugotų žiniasklaidą nuo valstybės kišimosi ir padidintų spaudos atsakomybę ir pasitikėjimą ja. Žiniasklaida deklaruoja, kad ji pati, o ne valdžia yra atsakinga už savo profesionalumą. Tai turbūt yra vienintelis būdas išlaikyti pusiausvyrą tarp valstybinio reguliavimo ir žiniasklaidos kaip sergėtojos vaidmens. Spaudos savireguliacija negali būti vienintelė priemonė tikrinti žiniasklaidą, bet tai yra svarbi nepriklausoma atrama šalia teisės aktų, viešosios nuomonės ir diskusijų. Visa tai kartu stebi žiniasklaidos veiklą ir plėtotę, kadangi laisva ir nepriklausoma spauda yra svarbi demokratijos funkcionavimui. Šiame straipsnyje supažindinama su Vokietijos ir Lietuvos žiniasklaidos savireguliacijos institucijomis, jų istorija, aprašomos jų įtakos sferos. Ypatingas dėmesys skiriamas abiejų šalių sistemų skirtumams atskleisti. Straipsnyje kalbama apie spaudą. Elektroninės žiniasklaidos, radijo ir televizijos transliuotojų veikla čia nenagrinėjama.

ENThe German press, as the Lithuanian press, is regulated by the laws, ensuring its independence and the freedom of speech and opinion. Apart from the already valid laws, both countries also develop the self-regulation institutions, engaged in internal supervision of the media, such as press councils, commissions and ombudsmen. The functions, attributed to the said institutions, are different in Germany and in Lithuania however the idea of self-regulation of the press is the same: the participants of the media themselves increase the responsibility of the media by observing their professional behaviour and referring to the legal acts in order to protect the media from the intervention from the state and increase the responsibility of the press and confidence into it. The media declares that it itself, but not the authorities, is responsible for its regularity, which is probably the only way to retain the balance between the state regulation and the role of the mass media as that of the watchdog. The self-regulation of the press cannot be the only tool for supervision of the media however it is an important independent support apart from the legal acts, public opinion and discussions. All of the aforementioned jointly supervises the activities and development of the media, since free and independent press is important for functioning of democracy. The article gets the reader familiarized with the mass media self-regulation institutions of Germany and Lithuania, their history and describes the areas of their influence. Special attention is dedicated to revelation of the differences of the systems of both countries. The article discusses the press. The activities of electronic mass media and radio and television broadcasters are not examined.