Tarptautinė komunikacija plėtojant piliečių visuomenę Lietuvoje

LTTarptautinė komunikacija yra vienas iš piliečių visuomenės plėtros veiksnių. Tarptautinė komunikacija ir politinių, socialinių bei ekonominių vertybių perdavimas yra svarbiausios šios visuomenės plėtros tendencijos. Straipsnio tikslas - atskleisti tarptautinės komunikacijos, piliečių visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų sąveiką, padėti suprasti sudėtingus minimų kategorijų ryšius. Tarptautinė komunikacija šiuolaikinio mokslo problematikoje dažnai suvokiama bendrąja prasme kaip informacijos perdavimas, tačiau šiame straipsnyje tarptautinė komunikacija pateikiama visų pirma kaip bendradarbiavimo šaltinis, o informacijos perdavimas yra tik antraeilis, netiesioginis įtakos veiksnys plėtojant piliečių visuomenę. Straipsnyje apžvelgiami pokyčiai apima laikotarpį nuo perestroikos iki Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. Straipsnyje piliečių visuomenės raidos atskaitos tašku pasirenkamas nevyriausybinių organizacijų sektorius, tarptautinės komunikacijos vaidmuo analizuojamas per trečiojo sektoriaus Lietuvoje, užsienio paramos fondų ir informacijos centrų savitarpio tiesioginės ir netiesioginės įtakos prizmę. Pirmojoje straipsnio dalyje nagrinėjama piliečių visuomenės istorinės ištakos ir sampratos plėtra, o ji suvokiama kaip demokratizacijos procesų bei tarptautinės komunikacijos pasekmė. Antrojoje dalyje nevyriausybinės organizacijos, kaip vienas iš piliečių visuomenės plėtros veiksnių, analizuojamos per tarptautinės komunikacijos prizmę. Trečiojoje dalyje tiriamas nevyriausybinių organizacijų vaidmuo tarptautiniame komunikacijos tinkle, plėtojant piliečių visuomenę Lietuvoje.

EN[...] The objective of this article is to reveal the interaction of global communication, civil society and non-governmental organizations, perceive the complex relations of the mentioned categories. It is an information research, however, it is also possible to approach to civil society and global or local communication from philosophical, sociological or political perspectives. The common understanding of global communication is usually related to information transference, however, in this case the global communication is firstly presented as a source of cooperation. The information transference is perceived as a minor mean of civil society development. The sector of non-governmental organizations is chosen as the reading point of the civil society development. The global communication is analyzed taking into consideration direct and indirect influence prism of interaction of the Lithuanian non-governmental sector, international support funding and information centres. The first part analyses the historical sources and conception of civil society in relation to democratization and transformation of global communication. In the second part global communication is analyzed through a prism of non-governmental organizations as one of the civil society development aspects. The third part presents the analysis the role of non-governmental organizations in the network of global communication while developing the Lithuanian civil society. Finally, the interpretation of conceptions helps not only to anatomize the chosen research area, but also to conclude the necessity for further research and deeper analysis.