Antraščių sensacingumo ir socialinio pritarimo įtaka tikėjimui melagingomis ir tikromis naujie nomis socialinėje medijoje: požiūrio į socialinių tinklų naudojimą reikšmė

LTSocialiniuose tinkluose sparčiai plintant melagingai informacijai, tampa svarbu suprasti, kokie stilistiniai ir socialiniai signalai lemia jos vertinimą. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti, kaip antraščių sensacingumas ir socialinis pritarimas (patiktukų skaičius) veikia tikrų ir melagingų naujienų patikimumo suvokimą bei elgesio ketinimus socialiniuose tinkluose, taip pat ar požiūris į socialinių tinklų naudojimą moderuoja sensacingumo poveikį. Eksperimentiniame tyrime (N = 117; 18–29 m., M = 23,02, SD = 2,29) buvo manipuliuojama antraščių sensacingumu (neutrali / sensacinga) ir socialiniu pritarimu (mažesnis / didesnis patiktukų skaičius). Dalyviai vertino 5 tikrus ir 5 melagingus „Facebook“ naujienų įrašus, nurodydami suvokiamą patikimumą, ketinimą skaityti naujieną ir ketinimą tikrinti faktus. Rezultatai parodė, kad sensacingumas nepaveikė ketinimo skaityti nei tikrų, nei melagingų naujienų, tačiau sumažino melagingų naujienų suvokiamą patikimumą ir padidino ketinimą tikrinti jų faktinį tikrumą. Socialinis pritarimas neturėjo reikšmingo poveikio nei patikimumo vertinimui, nei elgesio ketinimams. Požiūris į socialinių tinklų naudojimą neveikė kaip moderuojantis veiksnys. Gauti rezultatai rodo, kad sensacinga forma gali veikti kaip skepticizmą aktyvinantis signalas, vertinant klaidinančią informaciją, o neutraliai pateikta melaginga informacija gali būti labiau įtikinama. Tai turi praktinių implikacijų medijų raštingumo ugdymui ir informacinės higienos iniciatyvoms, pabrėžiant poreikį kritiškai vertinti ne tik akivaizdžiai emocingą, bet ir neutraliai pateikiamą turinį. Pagrindiniai žodžiai: melagingos naujienos, sensacingos antraštės, socialinis pritarimas, socialinė medija.

ENWith fake information spreading rapidly on social networks, it is important to understand what stylistic and social signals determine its evaluation. The aim of this study was to investigate how headline sensationalism and social endorsement (notably, the number of likes) influence the perception of the credibility of real and fake news and behavioral intentions on social networks, as well as whether attitudes toward social network use moderate the effect of sensationalism. In an experimental study (N = 117; 18–29 years, M = 23.02, SD = 2.29), headline sensationalism (neutral/sensational) and social approval (low/high number of likes) were manipulated. Participants evaluated 5 real and 5 fake Facebook news posts, indicating their perceived credibility, intention to read the news, and intention to fact-check. The results showed that sensationalism did not influence the intention to read either real or fake news, but it did reduce the perceived credibility of fake news and increased the intention to fact-check it. Social endorsement had no significant effect on either credibility ratings or behavioral intentions. Attitudes toward social network use did not act as a moderating factor. The results show that sensationalism can act as a signal that activates skepticism when evaluating fake information, while fake information presented in a neutral manner may be more convincing. This has practical implications for media literacy education and information hygiene initiatives, emphasizing the need to critically evaluate not only overtly emotional content, but also the content presented in a neutral manner. Keywords: fake news, sensational headlines, social endorsement, social media.