Mitas - tautosaka - vaikų literatūra

LTSvarbiausias šioje knygoje paskutinis trejeto narys – VAIKŲ LITERATŪRA. Vaikų literatūroje bus ieškoma mito ir tautosakos ženklų, aiškinamasi jų paskirtis ir prasmė. Kodėl pasirinktas toks tyrimo aspektas? Vaikų literatūra yra vieta, kur mitas, tautosaka ir vaikas susitinka ir knygų puslapiais prabyla į mus. Tikriau – prabyla vaikų rašytojai, persiėmę vaikiškąja pasaulio jausena, ir vieni sąmoningai, kiti nesąmoningai atsiremdami į archajinį palikimą. Suprantama, kad rašant vaikams šio palikimo išteklių naudojimas yra kur kas dažnesnis nei rašant suaugusiems. Koks į vaikų literatūrą patenkančios archajinės informacijos turinys, kokiomis formomis ji įsilieja į autorinius kūrinius, kokiu mastu atitinka vaikiškąjį pasaulio suvokimą, kaip taikosi prie skirtingų laikotarpių literatūrinių tradicijų ir kaip veikia dalyvaudama jų kaitos procese – tokios pačios bendriausios problemos, gvildenamos šioje knygoje. Daugiausia vietos – trys knygos dalys – skirta tautosakinei (drauge apimant ir mitinę) lietuvių vaikų poezijos tendencijai. I ir II dalys skaidomos į monografinius skyrius, kuriuose į pristatomus vaikų poetus žvelgiama lietuvių vaikų poezijos raidos kontekste ir aiškinamasi, kokią įtaką kiekvieno jų savitumui, tarp kitų veiksnių, turėjo sąlytis su archajiniu palikimu. III dalies skyriuose, aprėpiant įvairių poetų kūrybą, ryškinami bendri jų meninio pasaulėvaizdžio bruožai, liudijantys, kad archajinė mąstymo sistema tebėra gyvybinga. IV dalis skirta verstinei literatūrai – trims vaikų literatūros klasikai priklausantiems kūriniams, kuriuose galima įžvelgti senąją mitopoetinę tradiciją.Reikšminiai žodžiai: Mitas; Tautosaka; Vaikų literatūra.

ENThe most important part of this book is the third element, i.e. “Children’s Literature”. The author will look for signs of mythology and folklore and try to disclose their meaning and purpose in children’s literature. Why such aspect? Children’s literature is a place where myths, folklore, and children meet together and talk to us through the pages of books. If talking precisely, it’s children writers who talk to us from the perspective of children; some consciously, some not, drawing on archaic heritage. Naturally, such heritage is more often used in children’s literature that in adult. This book deals with such problems as the content of archaic information used for children’s literature, the forms it is used in literary works, the scope it fits children’s worldview, methods it gets used to literal tradition of different periods, and the way it performs in a process of changing literal traditions. The most important place – three parts – is given to folklore (including the mythology) in children’s poetry. Parts I and II consist of monographic chapters where children’s poets are analysed in a context of Lithuanian children’s poetry and through a perspective of archaic heritage’s influence on their individuality. Part III, which covers creation works of various poets, highlights common features of their artistic worldview proving the liveliness of archaic thinking. Part IV deals with translated literature – three works that belong to children’s classic and involve old mythopoetic tradition.