Tikrovė ir literatūra. Czesławo Miłoszo literatūrinė filosofija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos / Books
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Tikrovė ir literatūra. Czesławo Miłoszo literatūrinė filosofija
Alternative Title:
Czesławo Miłoszo literatūrinė filosofija
Authors:
Vidauskytė, Lina
Publication Data:
Kaunas : Technologija, 2007.
Pages:
183 p
Contents:
Įvadas — Miloszo kultūros krizės samprata — Kultūros krizė — Kultūros krizė ir Miloszo „katastrofizmas“ — Ortega y Gassetas ir Miloszas — Miloszo „Pavergtas protas“ kaip kultūros krizės dokumentas — Literatūros krizė kaip kultūros krizės apraiška — Religinis kultūros krizės pamatas — Tomas Akvinietis: blogis yra gėrio stygius, neišvengiamas paties gėrio vardan — Krizės religinė interpretacija: Emanuelis Swedenborgas — Krizės religinė interpretacija: Williamas Blake'as — Simone Weil ir Miloszo „manicheiška“ katalikybė — Thomas Traherne'as ir Miloszo „optimizmas“ — Sestovas: nuodingasis pažinimo medžio vaisius — Literatūra ir tikrovė — Miloszo tikrovės samprata — Miloszo „literatūrinė“ istorijos filosofija — Detalė kaip sąlyčio su tikrove momentas — Mimėzio problema literatūros filosofijoje — Mimezio rūšys — Fenomenologinis Miloszo poetikos pobūdis — Kalbos ir tikrovės santykio problema — Sinekdochos filosofinis aspektas Miloszo poetikoje — Metafora ir simuliakras — Ricoeuro ir Heideggerio „keliai“ — Heideggeris: kalbos kaip poetinio kalbėjimo samprata — Gyva kalba ir raštas — Miloszo poetinis kalbėjimas — Išvados — Summary — Šaltinių ir literatūros sąrašas.
Subject Category:
LT
Filosofija / Philosophy.
Summary / Abstract:

LTCzeslawas Miloszas per savo ilgą gyvenimą (1911 - 2004) sulaukė daug dėmesio tiek savo asmeniui, tiek kūrybai. Miloszo santykis su filosofija toli gražu nevienareikšmiškas. Pirmas dalykas, kuris Miloszo kūrybai suteikia filosofinį pobūdį, yra tai, kad svarbiausiu jam rūpimu klausimu jis laiko klausimą apie tikrovę. Tik tiek, kad šį klausimą Miloszas kelia, svarsto ne pasitelkdamas teorinį diskursą, o daro tai grožinės literatūros priemonėmis. Šitokį kalbėjimo apie tikrovę būdą galima įvardinti kaip literatūrinę filosofija. Nuo „literatūros filosofijos" ji skiriasi tuo, kad literatūra čia yra ne filosofinio apmąstymo objektas, o greičiau filosofavimo būdas. Šioje knygoje bandoma parodyti, kad tokio filosofavimo būdo pasirinkimas plaukia iš pačios Miloszo tikrovės sampratos, kurioje pabrėžiama prieštaringa tikrovės prigimtis. Bandant šią prigimtį išreikšti teoriniu diskursu, susiduriama su neišsprendžiamais prieštaravimais, kurie griauna teoriją. Tuo tarpu grožinės literatūros diskursas tuos prieštaravimus ne tik toleruoja, bet ir leidžia juos adekvačiai išreikšti.

ENDuring his long life (1911 – 2004) Czeslaw Milosz attained a lot of attention both to his person and his oeuvre. Milosz’s relations with philosophy were far from unambiguous. The first aspect, which gave Milosz’s creative a philosophical character, is the fact that he considered the issue of reality the most important. However Milosz raised and discussed the issue not by employing a theoretical discourse but with the means of fiction. Such way of discussing of reality can be called literary philosophy, which is different from the “philosophy of literature” by the fact that in this case literature is not a subject for philosophical cogitation, but rather a way of philosophizing. The book attempts to show that the choice of such way of philosophizing comes from Milosz’s very concept of reality, which emphasizes the contradictory nature of reality. When making attempts to express the said nature through a theoretical discourse, one faces unsolvable contradictions, which destroy the theory, while the discourse of fiction not only tolerates such contradictions, but also provides possibilities for their adequate expression.

ISBN:
9789955252665
Subject:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/13470
Updated:
2026-02-25 13:29:44
Metrics:
Views: 28
Export:
Download