The influence of soviet imprints on the development of non-governmental organizations in a post-soviet context

LTDisertacija tiria sovietinių įspaudų įtaką nevyriausybinių organizacijų (NVO) vystymuisi posovietinėje Lietuvoje ir Lietuvos piliečių požiūriui į savanorystę. Joje nagrinėjami sovietiniai įspaudai – iš sovietmečio paveldėti požiūrio ir elgsenos modeliai – ir jų pasireiškimai NVO vystymesi posovietiniame kontekste. Siekiant ištirti šiuos pokyčius, disertacijoje taikomas mišrus tyrimo metodas, jungiantis kokybinį ir kiekybinį tyrimus. Sutelkę dėmesį į pirmąjį NVO plėtros dešimtmetį, atlikome kokybinius interviu su ankstyvųjų Lietuvos NVO kūrėjais ir plėtotojais. Šie interviu atskleidė daugybę neigiamų įspaudų, trukdžiusių NVO plėtrai, ir teigiamų įspaudų, kurie tapo ankstyvaisiais NVO plėtros varikliais. Kokybinio tyrimo rezultatai išskyrė penkias pagrindines sovietinių normų grupes, kurios sovietmečiu išliko žmonių požiūryje ir elgsenoje, suformuodamos specifinius sovietinius įspaudus ir paveikdamos NVO vystymąsi posovietinėje Lietuvoje. Tai apima autoritarinį režimą, vyriausybės garantuojamą stabilumą ir saugumą, paslėptas socialines problemas, aukojimo kultūros nebuvimą ir NVO kaip teisinės, organizacinės formos nebuvimą. Sovietinius įspaudus pavertėme keliomis požiūrio kintamųjų grupėmis, kurios galėjo paveikti NVO vėlesniais posovietinio laikotarpio etapais ir iškėlėme hipotezę jog vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojai bus labiau paveikti sovietinių įspaudų, o tai neigiamai veikia jų požiūrį į savanorystę. Amžius buvo naudojamas kaip nepriklausomas kintamasis, rodantis įspaudo stiprumą, požiūris į savanorystę – kaip priklausomas kintamasis, o sovietiniai įspaudai – kaip medijuojantys kintamieji.Rezultatai parodė, kad autoritarinio požiūrio išlikimas medijavo ryšį tarp amžiaus ir požiūrio į savanorystę. Tai iš dalies patvirtino mūsų hipotezę, jog žmonės, kurdami posovietinę aplinką, paveldėjo iš sovietmečio požiūrį ir elgsenos modelius, kurių poveikis vis dar atsispindi šiuolaikiniame NVO vystymesi. Tyrimo išvados papildo esamus tyrimus apie posovietines NVO ir savanorystę, praturtina įspaudų teorijos literatūrą ir siūlo vertingų įžvalgų politikos formuotojams bei NVO vadovams, siekiant stiprinti institucinę sistemą ir skatinti savanorystės dalyvavimą posovietinėje aplinkoje. Reikšminiai žodžiai: sovietiniai atspaudai, nevyriausybinės organizacijos, posovietinis laikotarpis.

ENThe dissertation investigates the influence of Soviet imprints on the development of non-governmental organizations (NGOs) in post-Soviet Lithuania and Lithuanian citizens’ attitudes toward volunteering. It explores the Soviet imprints – the attitudinal and behavioral patterns inherited from the Soviet era - and their manifestations in the development of NGOs in the post-Soviet context. To examine this post-dynamics, the dissertation employs a mixed-method approach, combining qualitative and quantitative research. Focused on the first decade of NGO development, qualitative interviews with the founders and developers of early Lithuanian NGOs focusing on the first decade of NGO development revealed many negative imprints, which manifested as interference with NGO developments, and positive imprints, which manifested as early NGO driving forces. The findings from the qualitative study identify five main groups of Soviet norms that have persisted in people’s attitudes and behavior throughout the Soviet period, creating specific Soviet imprints and affecting the development of post-Soviet NGOs. These include the authoritarian regime, the stability and security guaranteed by the government, hidden social problems, the absence of donation culture, and the absence of the NGO as a legal, organizational form. We translated Soviet imprints into several groups of attitudinal variables that could have influenced NGOs in the later stages of the post-Soviet period.We hypothesized that older Lithuanian residents would be more affected by these Soviet imprints, negatively impacting their attitude toward volunteering. We operationalized the Soviet imprints into several attitudinal variables that might have affected NGOs in the later stage of the post-Soviet period, where age serves as an independent variable, showing the strength of the imprint, attitudes toward volunteering as the dependent variable, and Soviet imprints as mediating variables. The results showed that an authoritarian outlook mediated the relationship between age and attitudes toward volunteering. This partly confirms our hypotheses that people, while building post-Soviet environments, had inherited attitudes and behavior patterns from the Soviet past, the effects of which reverberate through contemporary NGO development. The findings add to the existing body of research on post-Soviet NGOs and volunteering, imprinting literature and offering valuable insights for policymakers and NGO leaders, strengthening institutional frameworks and volunteering engagement in post-Soviet environments. Keywords: soviet imprints, non-governmental organizations, post-soviet.