Jonas Palionis. XVI–XVII a. lietuviškų raštų atrankinis žodynas

LTRecenzijoje aptariamas Jono Palionio „XVI–XVII a. lietuviškų raštų atrankinis žodynas“. Jame pateikti tie XVI–XVII a. raštų žodžiai, kurie dabar yra jau užmiršti arba pasitraukę iš aktyvios vartosenos, virtę archaizmais. Kai kurie knygoje pateikti žodžiai savo forma sutampa su vartojamais ir bendrinėje kalboje, bet turi reikšmes, kurios dabar jau yra išdilusios, pvz.: dvėsti ‘kvėpti’, tekėti ‘eiti, skubėti’, ikrai ‘blauzdos’, kaklas ‘gerklė’. Iš žodyno skaitytojas sužinos, kad žodžių motė (moteris) ir žmona reikšmių santykis XVI a. buvo visai priešingas negu dabar: motė reiškė ‘žmona’, o žmona reiškė ‘moteris’. Knygoje pateiktą leksiką sudaro keli skirtingi sluoksniai. Seniausias tarp jų – iš baltų ir indoeuropiečių kalbų bendrijos paveldėti žodžiai, per pastaruosius šimtmečius išėję ar besitraukiantys iš apyvartos: avynas ‘dėdė’, dieveris ‘vyro brolis’, nepuotis ‘vaikaitis’, šeirys ‘našlys’, šešuras ‘vyro tėvas’. Kitą senųjų raštų leksikos sluoksnį sudaro naujadarai, įvairių autorių sukurti naujiems gyvenimo reiškiniams ir kultūros sąvokoms įvardyti, kurie vėliau buvo pakeisti kitais žodžiais, pvz.: gydytuvė ‘ligoninė’, valgytuvė ‘valgomasis kambarys’, stebuklinė ‘teatras’, žvaizdinykas ‘astronomas, astrologas’. Atskirą grupę sudarytų dėl religijos pasikeitimo naują reikšmę gavę (ir vėliau praradę) žodžiai, pvz.: paskanda ‘pragaras’, prausta ‘skaistykla’. Trečiasis knygoje pateiktų duomenų sluoksnis – skoliniai iš lenkų, gudų, vokiečių, lotynų kalbų, pvz.: abazas ‘stovykla; guolis’, ablūdas ‘veidmainystė’, akrūtas ‘laivas’, bursa ‘bendrija’, gražba ‘baimė, grėsmė’ ir t.t.

ENThe review discusses “XVI–XVII a. lietuviškų raštų atrankinis žodynas” [The Selective Vocabulary from Lithuanian Writings of the 16th–17th Centuries] by Jonas Palionis. It presents the words from the 16th–17th c. writings which are already forgotten or not actively used, archaisms. Some words in the book correspond to the words used in the standard language in their form, but they have meanings that have faded, e.g. dvėsti [to breathe], tekėti [to go, hasten], ikrai [shins], kaklas [throat]. The reader will learn that the relationship of the meanings of the words motė [woman] and žmona [wife] was totally different in the 16th c. than it is at present: motė meant ‘wife’, and žmona meant ‘woman’. The lexis presented in the book consists of several different layers. The oldest layer contains words inherited from the Baltic and Indo-European languages, which have become extinct or moving from circulation over recent centuries: avynas [uncle], dieveris [husband’s brother], nepuotis [grandchild], šeirys [widower], šešuras [husband’s father]. Another layer of lexis of the old writings consists of neologisms coined by various authors to name new life phenomena and cultural notions which were subsequently replaced by other words, e.g. gydytuvė [hospital], valgytuvė [dining room], stebuklinė [theatre], žvaizdinykas [astronomer, astrologer]. A separate group consists of words that acquired (and later lost) a new meaning due to the change of religion, e.g. paskanda [hell], prausta [purgatory]. The third layer of data presented in the book contains borrowings from Polish, Belarusian, German, Latin, e.g. abazas [camp; den], ablūdas [hypocrisy], akrūtas [ship], bursa [community], gražba [fear, threat], etc.