Kristijono Donelaičio raštų fonetikos redagavimas
LTStraipsnyje apžvelgiami K. Donelaičio autografų ir tos jo raštų dalies, kurios autografų neišliko, fonetinių ypatybių skirtumai. Kartu išryškinama, kaip tos, ar kitos ypatybės buvo traktuojamos pirmuosiuose (L. Rėzos, A. Schleicherio, G. Nesselmanno) ir vėlesniuosiuose K. Donelaičio raštų leidimuose. K. Donelaičio raštų fonetika palyginti nedaug skiriasi nuo dabartinės lietuvių bendrinės kalbos, kadangi poeto tarmė artima vakarų aukštaičių pietinei (kauniškių) tarmei, tapusiai lietuvių bendrinės kalbos pagrindu. Tačiau yra ir tam tikrų skirtybių, kurios raštų leidimuose traktuojamos nevienodai. Visuose leidimuose paliekamos sutrumpintos žodžių formos, nes pilnų formų atstatymas padidintų skiemenų skaičių eilutėje ir suardytų hegzametrą. Iš kitų K. Donelaičio raštų kalbai būdingų fonetinių ypatybių daugiausia išlaikyta pirmuosiuose - L. Rėzos, A. Schleicherio, G. Nesselmanno, iš dalies 1897 ir 1909 - leidimuose. Vėlesniuose (po 1940 metų) leidimuose su bendrinės kalbos norma nesutampantys fonetiniai reiškiniai taisyti dažniau, stengtasi juos sunorminti. Siekimu pateikti kuo autentiškesnį K. Donelaičio raštų tekstą iš vėlesniųjų leidimų išsiskiria 1994-ųjų leidimas. Jame grąžintos veiksmažodžių bendraties ir iš jos padarytos formos su ilguoju i, dažniau paliekama K. Donelaičio "kieta" priebalsių rašyba.
ENThe article reviews the differences of phonetic peculiarities of K. Donelaitis' autographs. It also describes how those peculiarities were treated in the first editions of L. Rėza, A. Schleicher, G. Nesselmann and in late writings of K. Donelaitis. The phonetics of K. Donelaitis' writings differs relatively little from the phonetics of the current standard Lithuanian language as the poet's dialect is close to the southern dialect of West Aukštaitija population, which has become the basis of the standard Lithuanian language. However, there are certain differences. One of the most prominent phonetic peculiarities of the language used in K. Donelaitis' writings is numerous abbreviations of words. In all editions the abbreviated word forms are preserved, because the recreation of full forms would increase the number of syllables in the line and upset the hexameter. Other phonetic peculiarities characteristic of the language of K. Donelaitis' writings are -inti in the infinitive verb form, replacement of the suffix in with the long i, hardening consonants, pronunciation of the consonant j and its location after labial consonants and at the beginning of the word, consonant assimilation. These peculiarities were preserved mostly in the first editions of L. Rėza, A. Schleicher, G. Nesselmann, partially in the editions of 1897 and 1999; in later editions (after 1940) the phonetic expressions contradicting the norms of the standard language were edited more extensively and attempted to be standardised.
