Neolitizacijos proceso ypatumai Lietuvoje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Neolitizacijos proceso ypatumai Lietuvoje
In the Journal:
Lituanistica. 2004, Nr. 2, p. 22-38
Keywords:
LT
Bronzos amžius; Neolitas; Akmens amžius; Archeologiniai tyrinėjimai / Archaeological investigations.
Summary / Abstract:

LTĮ miškų neolito bendruomenes, kurios vertėsi žvejyba, medžiokle, rinkimu, gamybinis ūkis per visą neolitą skverbėsi palengva. Tarp miškų neolito bendruomenių gyvulininkystė buvo labiausiai priimtina ir plėtojama gamybinio ūkio šaka. Vakarų ir Vidurio Lietuvos derlinguose dirvožemiuose sąlygos žemdirbystei atsirasti susiformavo tik vėlyvojo neolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus laikotarpiais. Javai buvo auginami arti gyvenviečių esančiuose nedideliuose laukeliuose. Gamybinio ūkio plėtrai Vakarų Lietuvoje didelę reikšmę turėjo gintaro gavyba ir jo mainai į kultūrinius augalus bei gyvulius su piečiau gyvenusiomis gentimis. Neolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus laikotarpiais Lietuvos teritorijoje gyveno ūkiu ir vidaus struktūra besiskiriančios bendruomenės. Ankstyvajame - viduriniame neolite egzistavo žvejų–medžiotojų (Narvos ir Šukinės–duobelinės keramikos kultūrų) ir medžiotojų–žvejų (neolitinės Nemuno kultūros) bendruomenės su nedideliais gamybinio ūkininkavimo požymiais. Vėlyvojo neolito - ankstyvosios bronzos amžiaus laikotarpiu, be medžiotojų-žvejų ir žvejų–medžiotojų, egzistavo klajoklinės gyvulių augintojų (Rutulinių amforų, Virvelinės keramikos kultūros) bendruomenės. Tarp Pietų Lietuvos medžiotojų–žvejų bendruomenių savo struktūra ryškiai išsiskyrė titnago gavyba užsiimančios bendruomenės, kurios specializavosi siauroje žaliavos gavybos, gamybos ir mainų srityje. Iš žvejų–medžiotojų išsiskyrė pajūryje gyvenančios bendruomenės, kurių ūkininkavimo pobūdis (gintaro rinkimas, ruonių medžioklė) turėjo įtakos savitam bendruomenių struktūros formavimuisi.Reikšminiai žodžiai: Neolitizacija; Gamybinis ūkis; Miškų neolitas; Agrarinis neolitas.; Neolithisation; Farming economy; Forest neolithic; Agrarian neolithic.; Neolitizacija; žemdirbystė ir gyvulininkystė; Bendruomenės; Naminiai augalai ir gyvūnai; Osteologija; Palinologija; Neolitas; Bronzos amžius; Piltuvėlinių taurių kultūra; Rutulinių amforų kultūra; Virvelinės keramikos kultūra; Miškų neolito kultūros; Neolithization; Agriculture; Communities; Domestic plants and animals; Osteology; Palynology; Neolithic; Bronze Age; Funnel Beaker Culture; Globular Amphora Culture; Corded Ware Culture; Forest neolithic cultures.

ENProductive farming economy was practised by forest Neolithic communities, which engaged in fishing, hunting and gathering, during the whole period of the Neolithic age. Animal husbandry was the most acceptable and developed farming economy branch among forest Neolithic communities. Its development is reflected in Figure 1. Communities engaged in agriculture in the East Baltic area during the Neolithic-Early Bronze Age are not known. Conditions of rich soil of West and Middle Lithuania for agriculture to appear were formed only during the Late Neolithic-Early Bronze Age. Palynologic data show that grain crops were grown in small fields near settlements. The development of farming economy in the West Lithuanian area was influenced by amber mining and its exchange for cultivated plants and domestic animals with tribes living further in the South. The communities differed in their economy and inner structure in the Neolithic-Early Bronze Age period. During the Early-Middle Neolithic period there were fishing-hunting (Narva and Comb-and-Pit Pottery Cultures) and hunting-fishing (Dubičiai and Neolithic Nemunas Cultures) communities, which had very primitive features of industrial economy. In the Later Neolithic-Early Bronze period, alongside hunting-fishing and fishing-hunting communities, there appeared nomadic communities growing domestic animals (Globular Amphora, Corded Ware Cultures). Among the hunting-fishing communities, in South Lithuania communities engaged in flint mining, which specialized in a narrow field of raw mining - production and exchange, differed by their structure distinctly.Among fishing-hunting communities, communities living in the coastal area of the Baltic Sea, whose farming (amber gathering, seal hunting) had an influence on the formation of communities' structure were distinguished. In East Lithuania, the contact between forest and agrarian Neolithic communities had a great influence on the formation of settled forest Neolithic communities growing domestic animals. [From the publication]

ISSN:
0235-716X; 2424-4716
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/13218
Updated:
2018-12-17 11:22:36
Metrics:
Views: 67    Downloads: 15
Export: