Mindaugas Lenkijos XIX ir XX a. istoriografijoje

LTStraipsnyje apžvelgiami svarbiausi pastarųjų dviejų šimtmečių Lenkijos istorikų tyrimai, skirti Lietuvos valdovo Mindaugo veiklai. Atskirai aptariamas T. Narbutto, J.I. Kraszewskio, J. Lelewelio, W. Kętrzyskio, W. Abrahamo, K. Chodynickio, W. Kamienieckio, L. Krzywickio, S. Zajączkowskio, F. Papée, G. Baszczyko ir kitų istorikų indėlis į istoriografiją. Kaip originaliausi ir svarbiausi plačiau analizuojami J. Latkowskio, A. Prochaskos, H. Paszkiewicziaus, H. owmiaskio tyrimai. Apibendrinant išskirti trys intensyviausių Mindaugo veiklos tyrinėjimų laikotarpiai: pirmoji XIX a. pusė, XIX-XX a. sandūra ir ir XX a. 4-asis dešimtmetis. Pirmuoju laikotarpiu suformuluoti nauji uždaviniai ir neretai iškeltos taiklios koncepcijos, tačiau nebuvo taikomi kritiniai tyrimų metodai. Antruoju įvyko persilaužimas nustatant Mindaugo gyvenimo ir veiklos faktus, trečiuoju gerokai išsiplėtė jo epochos pažinimas. Istorikų susidomėjimas to meto problemomis kito, tačiau kai kurie klausimai, kaip antai Mindaugo vaidmuo kuriant Lietuvos valstybę, jo krikšto ir apostazės motyvai bei aplinkybės, visada užėmė svarbią vietą istorikų darbuose, diskusijose. Mindaugo veiklos vertinimus lėmė įvairūs veiksniai: pasiektas pažinimo lygis, aktualios istoriografijos tendencijos, tyrinėtojo pasaulėžiūra. Nors vertinimai labai skirtingi, net labai kritiški tyrinėtojai (A. Prochaska) pripažino jo svarbų vaidmenį Lietuvos istorijoje. Į Mindaugo veiklos ir jo epochos tyrimus Lenkijos istorikai įnešė esminį indėlį.

ENThe article overviews the most important historic research of the last two centuries that focused on activities of a Lithuanian monarch Mindaugas. The article discusses the contribution of T. Narbuttas, J.I. Kraszewski, J. Lelewelis, W. Kętrzyski, W. Abraham, K. Chodynicki, W. Kamieniecki, L. Krzywicki, S. Zajączkowski, F. Papée, G. Baszczyk, and others. Research works of J. Latkowski, A. Prochaska, H. Paszkiewicz, and H. Owmiaskis are analysed in greater detail as the most original and important ones. In general, the author identifies three of the most intensive research periods: the first half of the 19th century, turn of the 19th century, and 1930s. The first research period may be characterised by new tasks of research and often straight forward conceptions, but it lacked critical research methods. The second period reached the turning-point in identifying facts about Mindaugas life and his activities. The third one significantly expanded knowledge about his epoch. Historical interest in problems of those times was changing, but some issues, for example Mindaugas’ role in creating the state of Lithuania and the moments and the circumstances of his christening and apostasies, always took important parts in historical works and discussions. The evaluation of Mindaugas activities was depended on various factors: the level of knowledge reached, actual historiographic tendencies, and the worldview of the researcher. Although evaluations were very different, even the most critical researchers (A. Prochaska) acknowledged the importance of his role in Lithuanian history. Polish historians made critical contribution into researching Mindaugas activities and his epoch.