Nugalėti nebūtį malda: Czesławo Miłoszo "Teologinis traktatas"

LTStraipsnyje aptariamas Cz. Miłoszo „Teologinis traktatas“, netiesiogiai laikomas ankstesnių trijų jo traktatų tąsa. Aptardama „Teologinio traktato“ formą, autorė akcentuoja, kad tai grafinę eilėraščio formą primenantis traktatas, kuriame asketiškai atsisakoma visko, kas trukdo išreikšti mintį, tai tarsi seno žmogaus patirčių, kuriomis jis dalijasi su savo skaitytoju, suma. Straipsnyje išsamiai aptariamos traktato temos ir jų traktuotė bei reikšmės – pradedant krikšto momentu ir baigiant savo gyvenimo saulėlydžio patirtimis. Pabrėžiama, kad kalbėjimas iš gyvenimo pabaigos taško ir krikšto pasakojimo momentą susieja su atsisveikinimu. Plačiau sustojama ties Vilniumi, jo reikšme Cz. Miłoszui, aptariama Vilniaus kultūros veikėjų recepcija traktate; Vilnius laikomas sąmonės pabudimo atskaitos tašku, todėl jo refleksijose itin iškeliamas laiko vaidmuo – laikas tampa ne tik jaunyste ir senatve, bet ir įsivaizduojama priklausomybe praėjusiam šimtmečiui. Parodoma, kaip traktate plėtojant laiko santykinumo temą, iškyla dialogo su Dievu tema. Mirtis suvokiama kaip asmens tapatybės susinaikinimo simbolis. Pažymima, kad malda baigiama išsakomu troškimu likti ištikimam nepasotintai dievybės apsireiškimo intencijai, todėl visas „Teologinio traktato“ ciklas, kurio užuomazga slypėjo abejonėje, o atomazga pasireiškia tikėjimo malda, siūlo netikėtą sprendinį: mirtis nereiškia nebūties, pasaulio grožis tampa vartais į anapusybę. Autorė konstatuoja, kad šį Cz. Miłoszo traktatą galima laikyti vienu iš bandymų nugalėti nebūtį malda.

ENThe paper is devoted to the latest poem by Czeslaw Miłosz "Theological tractate". Professor J. Bloński announced "Theological tractate" at Vilnius University during the conference "Czeslaw Miłosz and Lithuania". The author of the "Theological tractate" believes in the power of poetry to overcome the demonic nature of the world, he thinks that poetry is not meant to take savour in the inevitability of death. He regards the purpose of poetry as winning a victory over nonentity with the help of prayers. For the poet, the harmony and the beauty of the world, concentrated in the image of Maria, become the gates that are opening to the afterworld.