Du šiaurės žemaičių diachroninės fonologijos etiudai

LTDaug kur šiaurės žemaičių plote išlikusios vienaskaitos kilmininko lytys su atviruoju balsiu [e] prieš kamiengalį: àkmẽns ~ akmeñs, leimens ~ liemeñs, peimens ~ piemeñs, rodens ~ rudeñs, stoumens ~ stuomeñs, tešmens ~ tešmeñs, (v)ondens ~ vándens – įtikinamai rodo, kad nekirčiuotų skiemenų [ẹ] ar [i], pakeičiąs tą [e] kituose linksniuose (pvz.: leimenei ~ liemenie ‘liemeniui’, stoumeni/stoumini ~ stúomenį), yra gana nesenas fonetinis reiškinys, atsiradęs jau po galūnės ‑es balsio iškritimo (‑enes → ‑ens). Reiškinys gyvas iki šiol (plg. neše ~ nẽšė : parneše ~ parnešė, vede ~ vẽdė : ešvede ~ išvedė), todėl jo nieku būdu negalima laikyti kuršių kalbos (ar dialekto) palikimu; nesietinas jis ir su indoeuropiečių silpnuoju laipsniu, nes [ẹ] vietoj [e] galimas ne tik prieš sonantus, bet ir prieš įvairius kitus priebalsius (plg. luopeta ~ lópeta, oudega ~ uodegà). Šiaurinių žemaičių intarpinio veiksmažodžio kristi esamojo laiko formos krimt ~ krimta ‘krinta’ ir kt., taip pat germanizmas grumts ~ grumtas ‘gruntas, pagrindas’ rodo, kad bent atskirose šios tarmės salose buvo įvykęs natūralus "indoeuropietiškas" pokytis ‑mt‑ → ‑nt‑ (dešimtes ~ dešimtis, dèšimts ~ dešimtas, šimts ~ šimtas → *dešintes, *dèšints, *šints). Dėl kalbinių kontaktų prasidėjusi regresinė raida *šints → šimts ir t. t. buvo reinterpretuota kaip bendra taisyklė ‑nt‑ → ‑mt‑ ir tai sukėlė tokius hiperkorekcinius pokyčius kaip krint → krimt, grunts → grumts.

ENThe genders of singular genitive with the open vowel [e] before the thematic, which remained in a lot of areas in the Northern Samogitia, such as: àkmẽns ~ akmeñs, leimens ~ liemeñs, peimens ~ piemeñs, rodens ~ rudeñs, stoumens ~ stuomeñs, tešmens ~ tešmeñs, (v)ondens ~ vándens – evidence that the phonetic phenomenon of non-stressed syllables [ẹ] or [i], which replace the [e] in other cases (for instance: leimenei ~ liemenie ‘liemeniui’, stoumeni/stoumini ~ stúomenį) is quite new, it emerged already after the disappearance of the vowel in the ending ‑es (‑enes → ‑ens). The phenomenon still exists (plg. neše ~ nẽšė : parneše ~ parnešė, vede ~ vẽdė : ešvede ~ išvedė), therefore it may not be considered a heritage of the Curonian language (or dialect); it also cannot be related with the weak degree of the Indo-Europeans, since the [ẹ] instead of the [e] is possible not only before sonants, but also before different other consonants (plg. luopeta ~ lópeta, oudega ~ uodegà). The forms of the present tense of the Northern Samogitians’ inserted verb kristi – krimt ~ krimta ‘krinta’, etc., as well as the Germanism grumts ~ grumtas ‘gruntas, pagrindas’ show that at least in individual parts of the dialect there occurred a natural "Indo-European" change ‑mt‑ → ‑nt‑ (dešimtes ~ dešimtis, dèšimts ~ dešimtas, šimts ~ šimtas → *dešintes, *dèšints, *šints). The regression, which started due to certain contacts between languages *šints → šimts, etc., was re-interpreted as a common rule ‑nt‑ → ‑mt‑, which resulted in such hypercorrective changes as krint → krimt, grunts → grumts.