"Armėnų kilties" personažai V. Pietario "Algimante" ir Vaižganto "Pragiedruliuose": istorinis literatūrologinis komentaras

LTStraipsnyje Vinco Pietario "Algimantas" ir Juozo Tumo-Vaižganto "Pragiedruliai" aptariami juose veikiančių „armėnų kilties“ personažų aspektu. Pietario personažas - armėnas pirklys Arminas yra reikšminga romano intrigos spyruoklė, Vaižganto herojui - dvarininkui Algirdui Sviestavičiui, savo giminę kildinančiam iš armėnų kunigaikščių, tenka viena pagrindinių pirmosios dalies siužeto gijų. Straipsnyje siekiama atsakyti, kokios šių personažų armėniškumo šaknys, koks juos sukūrusių rašytojų santykis su armėnų istorija ir kultūra, kiek istoriniu ir literatūriniu požiūriu motyvuota abiejų personažų armėniškoji kilmė. Toliau pateikiamos armėnų kilmės personažų pasirodymo minėtuose romanuose istorinės šaknys. Pirmoji didelė armėnų išeivių banga būsimą LDK pasiekė dar XI a. Armėnijos sostinę užkariavus turkams seldžiukams. Kita masinė armėnų emigracija siejama su Vytauto Didžiojo laikais. Armėnai greitai prigijo ir įsitvirtino LDK politiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime. Armėnų pirkliai vaidino svarbų vaidmenį vidaus ir užsienio prekyboje, skatino bendrą krašto ekonominę raidą ir prestižą, miestų augimą. Pietario romane pirklys Arminas tuo vardu vadinamas dėl savo tautybės. Etnonimas čia virto asmenvardžiu - šis procesas viduramžiais vyko gana plačiai ir buvo užfiksuotas Lietuvos metrikose. Matyti aiškios tipologinės sąsajos tarp istorinio Pietario romano ir naujosios armėnų literatūros pradininko Ch. Aboviano romano "Armėnijos žaizdos". Apibendrinant straipsnyje pateiktus argumentus daroma išvada, kad istorinė armėnų kilmės personažo motyvacija Pietario romane nekelia abejonių.

ENCombining literary criticism and historical analysis discovers new or little discussed aspects of classical works. In the article is questioned the proposition of soviet critics that these novels of Pietaris and Vaižgantas are not historical. On the contrary, they are found to be historical due to Armenian origin of two characters Arminas and Sviesta-vičius. Respective historical presumptions for the emergence characters of Armenian origin in Lithuanian prose at the beginning of the 20th century are grounded. Several Armenian emigration stages are highlighted using numerous historical data and archival sources. The settlement of Armenian warriors, merchants, and artisans in Lithuania is also demonstrated. The turn of the ethnonym "Armenian" into Arminas was a common process in the Middle Ages (ethnonyms were also transformed into toponyms). As an outcome of these historical processes, the character of the merchant Arminas was generated in the Pietaris' novel. This first Lithuanian historical novel about Lithuanian statehood on the eve is compared with its typological analogue - Kh. Abovian's novel "Wounds of Armenia".