LTStraipsnyje pristatoma XX a. pr. Vilniuje įsikūrusios menininkų draugijos „Lutnia“ veikla. „Lutnios“ menininkų draugija atsirado iš chorų, slaptai veikiančių nuo 1897 m. vadovaujant Zygmuntui Nagrodzkiui ir mėgėjiškam orkestrui, įsteigtam prie Vilniaus Piešimo mokyklos. 1893 m. ją reformavo žinomas Vilniaus filantropas, Žemės banko direktorius Józefas Montwiłła. Šios įstaigos iniciatorius ir kasininkas buvo A. Perzanowskis, o įkūrėjas ir pirmininkas – J. Montwiłła. „Lutnios“ draugijos narius vienijo noras puoselėti ir populiarinti lenkų meną ir literatūrą. Pradžioje draugijoje buvo tik muzikos ir vokalo sekcija, tačiau palaipsniui buvo suformuotos dramos, literatūros, teatro, mokslo sekcijos, o vėliau „Lutnia“ išplėtė savo veiklą populiarindama tapybos kūrinius. Labai greitai, praėjus vos metams nuo „Lutnios“ veiklos pradžios, paaiškėjo, kad tokia institucija Vilniui yra reikalinga. Trys sekcijos – muzikos ir vokalo, literatūros ir dramos bei mokslo – buvo tam tikra muzikos akademijos, teatro ir universiteto užuomazga. „Lutnia“ rengdavo koncertus ir poezijos skaitymų vakarus ne tik nuosavose patalpose, bet ir Miesto salėje. Tai buvo viena svarbiausių Vilniaus kultūros institucijų, ypač iki nuolatinio Lenkų teatro (1906 m. rudenį) ir Vilniaus simfoninio orkestro (1909) įkūrimo. Didelį vaidmenį atliko literatūros ir dramos sekcija, kuri buvo teatro – vienintelės lenkiškos įstaigos, savo veiklos nenutraukusios netgi vokiečių okupacijos sąlygomis (1915–1918), – pradžia. Su pertraukomis „Lutnia“ veikė iki Antrojo pasaulinio karo.Reikšminiai žodžiai: "Liutnia"; Kultūros draugijos; Muzika; Mėgėjų teatras; Literatūriniai vakarai; Koncertai; "Lutnia"; Cultural societies; Music; Amateur Theatre; Literature evenings; Poetry evenings; Concerts.
ENThe artists’ society Lutnia consisted of choirs led by Zygmunt Nagrodzki and secretly operating since 1897, and also an amateur orchestra, which was founded at a drawing school. It was the same drawing school that was reformed by the philanthropist and director of Agriculture Bank, Józef Montwiłła. It was home to this artists’ society until the 1910/1911 season. The initiator of the society’s goals, as well as its treasurer, was Alojzy Perzanowski, and the founder of Lutnia was Józef Montwiłła. Lutnia saw it as a goal to “offer opportunities for its members to pleasantly spend their leisure time and to cherish the art of music" as well as to popularize Polish literature and art. At first there was only a vocal-musical branch in the society, but later sections for drama and literature, as well as for science were formed. The people responsible for the artistic section were Jan Leśniewski (choir), Mikolajus Salnicki (orchestra), Stanisław Bogucki (opera section) and Antoni Rodkiewicz-Kliszewski (drama section). These sections spread their work using popular means and organized the so-called “Poetry evenings” and “Vocal-musical evenings”, which took place in the Vilnius Town Hall. Although with interruptions of its activities, Lutnia existed until the Second World War. It was one of the most important cultural institutions in Vilnius, especially until the establishment of the permanent Polish theatre (in the autumn of 1906) and Vilnius’ famous symphonic orchestra (in 1909). The literature and drama section played an especially important role as it laid the foundation of the theatre, which was active even during the German occupation (1915-1918).