Latvijos lietuvių – Skyronių, Neretų ir Aknystõs – šnektų fonetika

LTStraipsnyje aptariama už Lietuvos Respublikos sienos esančių Skyronių (panevėžiškiai), Neretų (kupiškėnai) ir Aknystos-Subačiaus (uteniškiai) pakraštinių šnektų fonetika. Šios šnektos yra pagrindinio lietuvių kalbos ploto tęsinys. Jos turi ir bendrų ir skirtingų ypatybių. Šnektos į rytus nuo Skyronių puntininkuoja, t.y. dvigarsius am, an verčia um, un, o dvibalsiai ie, uo įvairiai vienbalsinami. Neretų ir Aknystos-Subačiaus siejasi tuo, jog kirčio atitraukimas tik sąlyginis, t.y. iš trumpos galūnės į ilgą šaknį (jis stiprėja į vakarus nuo Skyronių). Jose yra trijų ilgumų balsiai (apie Aknystą, Subačių tik kirčiuotame žodžio gale). Skyronių šnekta panaši į Neretų šnektą tuo, kad vienbalsina žodžio galo vienskiemenių žodžių dvibalsius ie, uo, o į Anyštėnų krašto šnektas - priebalsių r, s kietinimu. Skyronių šnektą nuo daugelio rytiečių šnektų skiria galimas fakultatyvus pokirtinių galinių ir kirčiuotų skiemenų balsių i, u platinimas, o nuo panevėžiškių - i, u neplatinimas, trumpųjų galūnės balsių išlaikymas. Neretų šnektai būdinga svarbiausia kupiškėnų tarmės ypatybė - progresyvinė ilgojo bei trumpojo balsio e asimiliacija į a prieš kietąjį priebalsį bei užpakalinės eilės balsį. Samplaikose a, e + l, r ir dvibalsyje ai kirčiuotas pirmasis komponentas siaurinamas į o, e.

ENThe subdialect of Škirāņi belongs to the dialect of Panevėžiškiai, the subdialect of Nereta to the dialect of Kupiškėnai, and the subdialect of Akniste-Subate - to the dialect of Uteniškiai. The exceptional peripheral feature of the northern dialect of Panevėžiškiai -the hardening of the consonants š, ž, v and r, e. g.: šáuds 'šiaudas', raik' 'reikia', -appeared in the subdialect of Škirāņi under the influence of the Latvian language. The progressive assimilation of the vowels ė and e - their turning into the vowels a and a' before a hard consonant and the following it back vowel of the other syllable and in the last syllable or a monosyllabic word, e. g.: marga 'merga', latvàs 'latvis', is characteristic of the subdialect of Nereta. The stress can be attracted not only from a short inflexion to a long syllable. In the word forms, when starting to stress the same syllable, the stress is sometimes also attracted from a short and even long (half long) last syllable to a short syllable, e. g.: letuvjù/l'atùvju 'lietuvių'. The distinctive feature of the subdialect of Sub ate-Akniste is the vowels of three lengths (short, half long and long) in the end of a stressed word and the neutralisation of the opposition of unstressed sounds ė and ie, о and uo. The consonant / is systematically made hard before the vowel e, and r, z etc. are made hard unsystematically: lādas 'ledas', ažarañ 'į ežerą'. The stress can be attracted from a short inflexion to a long root, e. g.: pinkì 'penki'.