Kriminaliniai mitai

LTStraipsnyje nagrinėjama kriminalinių mitų samprata, jų savybės, funkcijos ir padariniai. Kriminaliniai mitai - tai socialinių mitų forma, kurią formuoja stereotipinis žinojimas apie nusikaltimus, teisėsaugos pareigūnus, nusikaltėlius, aukas ir panašiai. Remiantis atlikta analize, straipsnyje daromos tokios išvados. Pirma, kriminalinis mitas - tai kolektyvinis savaime suprantamu laikomas problemų, susijusių su nusikalstamumu, aprašymas, besiremiantis realiais, bet iškraipomais socialiniais faktais. Antra, kriminalinius mitus neretai kuria žiniasklaida ir oficialioji valdžia. Trečia, jie kuriami sureikšminant problemos svarbą, nuolat ją akcentuojant. Ketvirta, kriminaliniai mitai paprastai susiejami su nepopuliariomis visuomenės grupėmis, kurių atžvilgiu egzistuoja neigiamas nusistatymas; dažnas kriminalinių mitų elementas - nekalta, bejėgė auka. Penkta, kriminaliniai mitai deformuoja realybę, parodydami ją tokią, kokios pageidauja jų kūrėjai, užpildydami žinojimo spragas supaprastintomis tikrovės schemomis ir leisdami prasiveržti emocijoms. Šešta, kriminalinių mitų padarinys - baimės, nesaugumo jausmas. Mitai maskuoja realias socialines problemas, kliudo moksliniams nusikalstamumo tyrimams. Kriminaliniai mitai yra patvarūs ir ilgaamžiai, jie nesunkiai prisitaiko prie naujų sąlygų ir visuomenės poreikių. Netgi mitų demaskavimas gresia tapti mitologo kuriamu mitu. Vis dėlto kriminalinių mitų analizė gali bent šiek tiek praplėsti kriminalinės situacijos suvokimo ribas, skatinti atsisakyti senų ir ieškoti naujų, efektyvesnių nusikalstamumo problemos sprendimo būdų.

ENThe article examines the concept of criminal myths, their traits, functions and consequences. Criminal myths are a form of social myths, shaped by stereotypical knowledge of crimes, law enforcement officers, criminals, victims, etc.. Referring to the performed analysis, the article comes up to the following conclusions. First, the criminal myth is a collective description of problems, pertaining to crime, which is considered natural and which is based by real but distorted social facts. Second, criminal myths are frequently created by the media and the official authorities. Third, criminal myths are created by continuously emphasizing the severity of the problem. Fourth, criminal myths are usually related with unpopular groups of the society, in regard to which there exists negative prejudice; a frequent element of criminal myths is an innocent and helpless victim. Fifth, criminal myths deform the reality by showing it the way, desired by the creators of the myth by filling the gaps of knowledge with the simplified schemes of reality and allowing the emotions to flow free. Sixth, a consequence of criminal myths is the feeling of fear and insecurity. The myths disguise the real social problems and hinder the scientific researches of crime. Criminal myths are enduring and durable, they easily adopt to new environment and the needs of the society. Even denunciations of the myths have a risk of becoming myths in their own right. Nevertheless the analysis of criminal myths can, to a certain extent, expand the limits of comprehension of the criminal situation, encourage refusing the old and searching for new and more efficient ways for resolution of the crime problem.