Knygnešystė – lietuvybės idealas
LTStraipsnyje nagrinėjama lietuvybė kaip socialinės būties forma. Tai ir tautinio išsivadavimo XIX a. antrojoje pusėje istorinė apžvalga. Simbolinė, archetipinė knygnešio figūra – reikšmingiausias istorinis subjektas, suteikiąs istorijai gyvybingumo ir susiejąs XX a. Lietuvą su praeitimi. Knygnešys – tarytum istorinis ryšininkas tarp dabarties laikų ir epochų, gilesnių nei XIX a. Knygnešio simbolinė veikla gyvybingesnė už daugelį kitų modernios Lietuvos istorinių simbolių. Darbe teigiama, kad dabartinė lietuviškoji būtis yra XIX amžiaus vaisius. Knygnešių sąjūdį galima laikyti tautine religija, nes iš jo kilo visi šiuolaikiniai visuomeniniai judėjimai, dabartinė kalba, kultūra, visuomenė ir net valstybė. Motiejus Valančius, sukūręs pirmąją slaptą knygnešių organizaciją, tapo visos veiklos prototipu. Straipsnyje pabrėžiama kultūrinė knygnešių sąjūdžio prigimtis, glaustai aptariami spaudos gabenimo būdai ir platinimo organizacijų pobūdis. Teigiama, kad knygnešystė kūrė naują visuomeninę būtį – lietuvybę. Kai knygnešiai iškovojo naujus visuomeninius ryšius, sukūrė naują istorinį tipažą – lietuvį, – knygnešystės uždavinys buvo baigtas. Demokratiškiausiu keliu buvo sukurta lietuvybė. Todėl knygnešių sąjūdis – archetipinė lietuviškos veiklos forma, lietuviškasis istorinis faktiškumas. Naujieji knygnešiai – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis – atgaivino tą archetipą, suteikė jam naują demokratiškesnę tikrovę.
ENArticle deals with the problem of social and historic being as the mainstream of the national rebirth. The strife for a real-being was the utter problem for the Lithuania national revival in XIX c. The activities of book-carriers have been the most acceptable form of the liberation movement. The symbolic figure of book-carrier is underlined in this survey as the central historical subject not only for 19 c. The vitality of the symbol is obvious for the all modern life. It links the 20th c. of Lithuania with the history of the country and its mentality at the end of 20 c.
