LTVincas Pietaris (1850—1902) literatūroje žinomas ne tik kaip pirmojo lietuvių istorinio romano „Algimantas", išleisto 1904 —1905 m., autorius. Jis — vienas iš lietuvių literatūrinės pasakos pradininkų. Medžiagos kūrybai rašytojas ieškojo istorijoje, tautosakoje ir stengėsi savitai ją panaudoti. Tradicinius lietuvių folkloro žanrus — pasakas, dainas — jis transformuodavo, suteikdamas jiems individualumo žymę. Koks V. Pietario kelias į tautosakos pasaulį? Būsimasis rašytojas gimė prieš 150 metų gražiame Žiūrių-Gudelių kaime, Suvalkijoje. Baigęs Marijampolės gimnaziją, Maskvos universitete studijuoja fiziką ir matematiką. 1879-aisiais baigia mediciną. V. Pietaris priklausė XIX a. antrosios pusės lietuvių inteligentų kartai, kuriai teko rinktis arba kunigystę, arba mediciną. Pastarąją profesiją ir pasirinko jaunuolis, svajojęs grįžti į gimtąjį kraštą. Deja, gyvenimas susiklostė kitaip. Išsyk po studijų jis buvo pasiųstas į Novgorodo gubernijos Demjansko miestą ir paskirtas apskrities gydytoju.