Ar ministrų dalyvavimas ES ministrų taryboje priimant sprendimus,turinčius viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu neprieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui?

LT2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublika (LR) pasiekė vieną iš valstybės strateginių tikslų - tapo Europos Sąjungos (ES) nare. [...] Ypač daug permainų patyrė teisės sistema, nes vyko nacionalinių teisės aktų derinimas su ES acquis communautaire. [...] Šio darbo objektas - nacionalinės vykdomosios valdžios atstovų - ministrų dalyvavimas ES Taryboje priimant sprendimus, turinčius viršenybę valstybės narės teisės atžvilgiu. [...] Be to, darbo tikslas - įvertinant ypatingą Konstitucijos vietą nacionalinėje teisės sistemoje, išnagrinėti ir nustatyti, ar ministrai, "persikvalifikuodami į įstatymų leidėjus viršnacionaliniame lygyje, neviršija Konstitucijos ir kitų nacionalinės teisės aktų jiems suteiktų įgaliojimų. [...] Narystė ES suformavo pagrindą peržiūrėti ir iš naujo įvertinti LR Konstitucijoje įtvirtinus pamatinius valstybės valdžios organizavimo principus, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios funkcijas ir tarpusavio santykius. [...] Svarbu įvertinti dėl narystės ES kintančią teisinę realybę. Lietuvos institucinė valdžios sandara patiria pokyčius, kurie ypač ryškūs kalbant apie vykdomosios valdžios įgaliojimų apimties didėjimą. Lietuvai tapus ES nare, valdžių kompetencija ir tarpusavio santykiai dabar turi būti vertinami ne tik LR Konstitucijos įtvirtintame valdžių sąrangos kontekste, bet ir atsižvelgiant į Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su naryste ES, Bendrijos teisės poveikį nacionalinei teisės sistemai, ES institucijų priimamus viršnacionalinius tiesioginio poveikio teisės aktus, Europos Teisingumo Teismo suformuota praktiką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ministras; Ministrų Taryba; Minister; European Union; Ministers Council; Europos Sąjunga (European Union).

ENOn 1 May 2004 the Republic of Lithuania reached one of its strategic goals – became a member of the EU. [...] The legislation system incurred an especially large amount of changes, since the national legal acts had to be coordinated with the EU acquis communautaire. [...] The object of the activities, participation of representatives of the national executive power in the EU Council in making the decisions, prevailing with regard to the legislation of the Member State. [...] In addition, the objective of the study was, taking into consideration the special position of the Constitution in the national legislation, to examine and identify whether the ministers, when “changing their qualification to that of legislators on the above-national level, do not exceed the authorizations, provided by the Constitution and other national legal acts. [...] The membership in the EU formed the basis for reviewing and re-evaluation of the framework principles of arrangement of state governance, provided in the Constitution of the Republic of Lithuania, the functions of and relations between the legislative and executive authorities. [...] It is important to evaluate the legal reality, which is changing due to the EU membership. Lithuanian institutional governance framework is under changes, which are especially visible in terms of the increase of authorizations of the executive power. Upon accession to the EU, the competence of and relations between the governance institutions must be viewed both in the context of governance framework, provided in the Constitution and taking into consideration the international commitments, pertaining to the EU membership, the influence of the Community law on the national legislation, the above national legal acts of direct impact, adopted by the EU institutions and the practice, formed by the European Court of Justice.