Mįslių vaizdų ir tikrovės santykis

LTRemdamasi lietuviškų mįslių pavyzdžiais, straipsnio autorė analizuoja mįslių struktūrą, mįslių žanro skiriamuosius bruožus, mįslių vaidų pasaulio veikėjus, vaizdo motyvų kombinacijas ir atskirų motyvų santykius, mįslėms keliamus tikslus. Svarbiausias mįslės struktūros elementas yra intriga, kylanti kuriant tikrovės objektą maskuojantį vaizdą. Maskavimas atliekamas kuriant neįprastą, nepažįstamą, keistą, fantastišką, šokiruojantį, o kartais tiesiog ryškų vaizdą. Tas keistumas, tikrovės neatitikimas būna keturiuose fragmentinių vaizdo motyvų santykiuose: 1) įminimo ir užminimo. Pati fragmentinių vaizdo motyvų kombinacija kuria realų vaizdą, tikrovės neatitikimas išeina už užminimo teksto ribų; 2) užminimo tekste, tarp atskirų fragmentinių vaizdo motyvų; 3) fragmentinio vaizdo motyvo viduje, t. y. realiai toks vaizdo fragmentas gali egzistuoti; 4) nesuprantama, keista, svetima yra motyvo sudedamoji dalis. Nors mįslės operuoja realios valstiečio aplinkos vaizdų detalėmis, o jų vaizdų konstravimo priemonės tiesiogiai susijusios su maskuojamais objektais, daugelyje mįslių tikrovės vaizdas yra neatpažįstamai pakitęs, tarsi būtų žaismingai kviečiama suabejoti realaus pasaulio tvarka ir harmonija.

ENOn the grounds of the Lithuanian riddle examples, an analysis is made into the structure and lyrics of riddles. An intrigue, brought about by the process of making an object of reality, disguising an image, is assumed to be an essential feature of a riddle. Four types of reality and image motif intercourse are distinguished drawing a conclusion, though riddle images are made of only fragmented reality concepts, that in a majority of riddles the reality image is changed beyond recognition, "confused" as if fostering a doubt in the order and harmony of the real world.