Tautosaka ir mitologija: žodyno projektas

LTStraipsnio autorė, siekdama nušviesti pragmatiškus mitologijos žodyno poreikius, išryškina formos ir turinio priešpriešą, apibūdinančią tautosakos ir mitologijos ribą, ir į mitologiją pažvelgia kaip į vieną iš tautosakos turinių, o į tautosaką - kaip į vieną iš mitinio mąstymo formų. Tautosakos ir mitologijos skirtingumas gali būti apibūdintas kaip formos ir turinio opozicija: mitologija yra vienas iš tautosakos turinių, o tautosaka - viena iš mitinio mąstymo formų. Todėl folkloristika daugiau dėmesio skiria formaliųjų struktūrų ir sintagminių elementų analizei, o mitologija - mitinių paradigmų tyrimams. Mitinis turinys, aptinkamas lietuvių tautosakoje, kalboje, etnografiniuose papročiuose, liaudies medicinoje, kosmologijoje ir kitur, būtų lengviau suprantamas turint paradigminiu požiūriu susistemintus duomenis - mitologinį žodyną, apibūdinantį svarbiausius mitinių figūrų kontekstus visose lietuvių etninės kultūros srityse. Toliau straipsnio autorė primena A. J. Greimo idėją rengti mitologinį žodyną, aptaria "Lietuvių mitologinio žodyno projektą", jo teorines ir praktines prielaidas, realizacijos uždavinius ir kylančias problemas.

ENForm and content opposition could well define the difference between folklore and mythology: the latter being one of folklore subject matters, whereas the former - one of the forms of mythic reasoning. For this reason, folklore studies concentrate more on the analysis of formal structures and syntagmic elements, mythology, however, investigates mythic paradigms. The mythic content, which is reflected in Lithuanian folklore, language, ethnographic customs, folk medicine, cosmology, and etc., could be better comprehended if a mythological vocabulary, comprising the systematized data on the basis of paradigm and generalizing primary contexts of mythic figures prevalent in all spheres of Lithuanian ethnic culture, is provided.