LTStraipsnyje yra analizuojami jau ne kartą tyrinėtojų nagrinėti Salomėjos Nėries Antrojo pasaulinio karo metų lyrikos ir tautosakos santykio klausimai, konkretizuojami tautosakos šaltiniai ir tematika, dar labiau išryškinama poetės kūrybinės laboratorijos specifika, sugebėjimas įsijausti į liaudies dainos giluminius klodus, kuriuose slypi kūrybinis įkvėpimas, naujos interpretacijos, leidžiančios susilieti su savo tautos dvasinėmis vertybėmis. Salomėja Nėris, būdama toli nuo gimtinės karo metais, turėjo sąsiuvinį, kuriame buvo užsirašiusi lietuvių liaudies dainų ištraukas, kurios tapo šaltiniu jos poezijai. Manoma, jog pagrindinis šių liaudies dainų šaltinis buvo Antano Juškos dainų rinkiniai, o tiksliau - "Lietuviškos dainos". Autorius analizuoja šio sąsiuvinio, kuris yra saugomas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyriuje, turinį, stengdamasis atrasti pirminius poetės to laikmečio kūrybos impulsus ir motyvus. Liaudies dainų citatas, užfiksuotas poetės sąsiuvinyje, galima apytikriai suskirstyti į tris temines grupes: 1) mergelės ir vaikino šaunumo bei "tėvelio dvarelio" poetiniai vaizdai, 2) našlaitės dalia, 3) karas ir kareivio dalia. Straipsnyje yra publikuojami visi lietuvių liaudies dainų išrašai tokia pačia tvarka, kokia jie buvo išrašyti Salomėjos Nėries sąsiuvinyje.
ENDuring the Second World War Lithuanian poetess Salomėja Nėris has got in Russia and all this time her had accompanied homesickness. Therefore and in her poetry the deep connection with the Lithuanian folklore is at this time observed. In the wanderings on Russia she with herself carried exercise-book in which one there were extracts of the Lithuanian folk songs. This exercise-book was remained whole and these extracts are a valuable stuff for the researchers of creativity of the poetess. The extracts of Lithuanian folk songs are completely published for the first time.