Williamo Shakespeare'o atgarsiai Balio Sruogos dramose: tipologinis gretinimas
LTStraipsnyje parodomos Balio Sruogos ir Viljamo Šekspyro pjesių tipologinės paralelės, kurios atskleidžia problematikos, situacijų, raiškos, raidos logikos ir pasaulėjautos panašumus. Straipsnio autorės nuomone, kai kurių šių pjesių herojų panašumas yra didesnis (Jogaila--Lyras dramoje "Milžino paunksmė"), kai kurių -- mažesnis (Liucija--Ofelija "Milžino paunksmėje", Papagoda--Polonijus "Barboroje Radvilaitėje") arba iškyla kaip sąmoningos polemikos objektas (Jokūbas Sobieskis--Hamletas dramoje "Kazimieras Sapiega"). Vienur panašumas yra labiau matomas, išorinis, pakartojantis siužeto liniją, kitur -- labiau vidinis, pasireiškiantis kaip savita, kūrybinga literatūros šaltinio interpretacija. Sutinkami keli skirtingi Šekspyro vieno asmens variantai (Lyras dramose "Milžino paunksmė", "Kazimieras Sapiega", Romeo ir Džiuljeta dramose "Radvila Perkūnas", "Barbora Radvilaitė"). Kita vertus, vienas Sruogos personažas gali turėti kelių savo pirmtakų savybes (Elžbieta Oginskytė--Ofelija, Kordelija, Marija Seniauskaitė--Ofelija, Lyras dramoje "Kazmieras Sapiega"). Šekspyro motyvai aptinkami tik tose Sruogos dramose, kuriose vaizduojama Šekspyro laikams artima storinė epocha. Jose autorius siekia universalesnio tikslo -- filosofinio ir psichologinio -- apibendrinimo. Šekspyro įtakos Sruogos pjesėms tyrimas -- tai bandymas atpažinti jose klasikinę tradiciją ir išryškinti tragedinę dimensiją. Paralelės atskleidė ne tik tipologinius abiejų autorių panašumus, bet taip pat parodė jų skirtumus, Sruogos mąstymo ir lietuviškojo tragizmo ypatumus, naujus laiko ir lietuviškųjų realijų padiktuotus akcentus.Reikšminiai žodžiai: Sruogos dramos; Viljamas Šekspyras (William Shakespeare); Istorinė poetinė drama; Tragedija; Romantizmas; Sruoga's dramas; Shakespearean (Elizabethan) tragedy; Historical poetic drama; Romanticism.
ENThe article elucidates typological parallels between Sruoga's and Shakespeare's plays, it reveals similarities in problems, situations, characterization, logic of development, and world-view. The kinship between some characters is closer (Jogaila-Lear in the drama The Giant's Shad), between the others it is more distant (Liucija-Ophelia in the drama The Giant's Shade, Papagoda-Polonius in (Barbora Radvilaite), or it emerges as the object of conscious controversy (Jokubas Sobieskis-Hamlet in the drama Kazimieras Sapiega). Sometimes the kinship is more outward, repeating a general plot development, in other cases it is more inward, manifesting itself as a peculiar creative interpretation of a literary source. There are several different variants of Shakespeare's individual (Lear in the dramas The Giant's Shade, Kazimieras Sapiega, Romeo and Juliet in the dramas Radvila Perkunas, Barbora Radvilaite). On the other hand, Sruoga's character may contain qualities of some of his /her predecessors (Elzbieta Oginskyte-Ophelia, Kordelia, Marija Seniauskaite-Ophelia, Lear in the drama Kazimieras Sapiega). Shakespeare's motif's can be traced only in those Sruoga's works that deal with the historical epoch that is close to Shakespeare's times, and in which the author aims at a more universal - philosophical and psychological - generalization. The investigation of Shakespeare's impact on Sruoga's plays is an attempt to identify classical tradition in them and to illuminate a tragic dimension. The parallels not only reveal typological similarities between the two authors but also show their differences, i. e. the peculiarities of Sruoga's way of thinking and the Lithuanian concept of the tragic, as well as the new features accentuated by time and Lithuanian realia. [From the publication]
