Dailės citatos Alfonso Nykos-Niliūno poezijoje

LTPrielaidas svarstyti apie poezijos ir vaizduojamojo meno, dailės ryšius XX a. sudarė interdisciplininiai ir komparatyvistiniai tyrinėjimai. Alfonso Nykos-Niliūno poetiniuose tekstuose minimi tapytojai rodo, kad poetui artimiausia prancūzų dailės mokykla, Baroko ir Rokoko epochos kūriniai. Vėliau, JAV rašytuose dienoraščiuose galima pasekti, kaip kito Nykos-Niliūno literatūrinis skonis, filosofinės, politinės, estetinės pažiūros. "Balandžio vigilijoje" ir vėlesniuose poeto rinkiniuose dailininkų pavardės ir aliuzijos į jų paveikslus dažniau tampa citatomis arba poetinio diskurso ekfrazėmis. Tapybos įspūdžiai verbalizuojami nesistengiant tiksliai išreikšti paveikslo nuotaikas ar kelti poleminius klausimus. Dailės konteksto citatos padeda pabrėžti nerealų, fantastinį poetinio gamtovaizdžio pobūdį, leidžia subjektui įgyti kompetenciją veikti iracionalių vizijų teritorijoje, sutapatintoje su prarastaisiais namais. Poetas aktualizuoja tų dailininkų vardus, kurie paveikė jo asmenybės ir kūrybos formavimąsi. Tai ne erudicijos demonstravimas, o natūrali pastanga sukurti poetinį pasaulį kuriame galiotų estetikos dėsniai ir kuriame atsispindėtų kūrėjui rūpimos temos - praradimas, utopinės vaikystės ilgesys, pažinimo ir nepatyrimo, chtoniškumo ir sakralumo konfliktai, o vizualumo plotmėje - šviesos ir tamsos priešprieša. Šias dailės citatas atpažįstant kaip potencialius subjekto pagalbininkus prisiminimų ir fantastiškų regėjimų erdvė tampa utopine erdve, kurioje šalia stichiškų gamtos pradų svarbi vieta tenka ir kultūros ženklams, estetinėms vertybėms, meninei patirčiai.

ENThere are many significant examples in the works of experts of literary theory where the texts of poetry and art are compared, general semantic features and many possibilities of intertext have been found. According to Roman Jakobson, there is evident analogy between the grammar of poetry and the geometrical composition in art. Northrop Frye insisted that there were the arts related with the dimension of time and the others related with space. A. J. Greimas declared that in the verbal and visual (plastic) discourses the same figurative "grid" should be found to identify and read figures of meaning. In this article we focus our attention at the articulation of the quotations of art in the poems of the late period of Alfonsas Nyka-Niliūnas. The allusions to the masterpieces of painting and names of the artists become ecphrases (intertextual figures) of the poetic discourse. The names of Vermeer, Watteau, Redon etc. articulated as the figures of the poems emphasize fantastic, Utopian character of the poetic space, they help to create the world of visions where esthetical values are valid even more than the rules of reality.