Eglės Juodvalkės gyvenimo ir ligos istorija

LTStraipsnyje, remiantis autobiografijos žanro teoretikais Philippu Lejeune'u, Georges'u Gusdorfu ir Roy'jumi Pascaliu, siekiama paneigti Eglės Juodvalkės knygos "Cukraus kalnas" žanrinę memuarų paantraštę, parodant, kad knygos žanras yra autobiografija. Pati autobiografijos analizė koncentruojama į autobiografijai svarbų asmenybės identiteto formavimąsi, kuris Juodvalkės atveju fokusuojamas dvejose linijose: ligos ir lietuvybės. Autobiografijos centras, išeities taškas yra asmens individualus gyvenimas, jo asmenybės istorija, tapsmas, kaita laike. Pastarasis lygmuo bene svarbiausias ir nagrinėjamame kūrinyje. Todėl skirtingai nei teigia knygos paantraštė, kūrinį tiktų vadinti autobiografija. Tai patvirtintų ir pačios autorės formuluotė apie bandymą papasakoti savo gyvenimą rašytu žodžiu. Daugelis autobiografijos žanro teoretikų yra akcentavę problematišką autobiografijos ir memuarų skirtį, kadangi yra sunku rasti autobiografiją, neturinčią memuarinių aspektų, lygiai nėra memuarų be autobiografinės informacijos: abu žanrai remiasi asmeniška, chronologine ir reflektuojančia patirties sklaida. Juodvalkės knyga "Cukraus kalnas" laikytina autobiografija dėl šį žanrą nusakančių elementų sklaidos - retrospekcijos, autoriaus-pasakotojo-personažo tapatybės, koncentracijos į individualų asmens gyvenimą, o ypač asmenybės istoriją. Šios autobiografijos išskirtinumas lietuviškų autobiografijų kontekste - besiveriantis pozityvus sergančio žmogaus santykis su savo gyvenimu, sąmoningas žinojimas, kad liga negali nulemti esmingųjų žmogaus pasirinkimų, ji juos tik šiek tiek koreguoja.

ENThe article is an attempt to deny the traditional attribution of Eglė Juodvalkė's book, "Cukraus kalnas" (The Sugar Mountain) to the genre of memoirs and to show that the book is actually an autobiography. The article is based on ideas by autobiography genre theoreticians Philipp Lejeune, Georges Gusdorf and Roy Pascal. The autobiography analysis itself is concentrated on development of a personality's identity, a phenomenon that has significance for the genre of autobiography and that is stressed in two lines in Juodvalkė's case: those of illness and being a Lithuanian. As Juodvalkė has to face illness from her childhood against her will, being a Lithuanian in a foreign land, on the contrary, is related to deliberate human efforts to retain one's ethnic dependence to a land known for a long time only from parents' stories.