Vargonininkai - lietuvių muzikinės kultūros ir tautinės savimonės puoselėtojai JAV

LTVargonininkai išeivijoje buvo pagrindiniai chorų ir orkestrų steigėjai, dainų švenčių organizatoriai, muzikos kūrėjai bei atlikėjai, lituanistinių mokyklų mokytojai ir tautinės dvasios gaivintojai. Jie dalyvavo didžiausiuose lietuvių kultūriniuose sambūriuose, leido muzikinę spaudą, knygas, plokšteles. Jų pastangomis bažnyčios tapo ne tik maldos namais, bet ir lietuviškos kultūros židiniais, kur vykdavo religinės ir pasaulietinės muzikos koncertai. Nesitenkindami vien bažnyčių auditorijomis, vargonininkai ieškojo ir didesnių koncertinių salių, į kurias kvietė chorus, orkestrus, dramos trupes, o, reikalui esant, ir patys imdavo rašyti ar statyti sceninius muzikinius veikalus, daugiausia operetes. Jie visada pažymėdavo iškiliausias Lietuvos ir JAV valstybines šventes, kartais su savo kolektyvais išvykdavo į koncertines keliones po tolimesnes provincijas. Vargonininkai veikė susibūrę į visuomeninę organizaciją – Amerikos lietuvių vargonininkų sąjungą. Šiame straipsnyje yra keliais aspektais analizuojama egzodo vargonininkų veikla JAV 1880–1990 m.: a) aptariamas vargonininkų kontingentas, statusas bei darbų pobūdis; b) apžvelgiamas jų profesinės organizacijos kūrimasis ir veikla; c) įvertinami jų darbai bažnytinės muzikos baruose leidžiant giesmynus ir apsaugant liturgiją nuo pasaulietinio meno įtakos. Straipsnyje vargonininkai parodomi kaip lietuvių muzikinei kultūrai itin nusipelnę asmenys, puoselėję tautinę savimonę ir etninį bendruomeniškumą, taip pat akcentuojami jų veiklos sunkumai, profesinio tobulėjimo siekiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Egzodas; Lietuvybė; Vargonininkų statusas; Jungtinės Amerikos Valstijos (United States of America; JAV; USA); Vargonininkų sąjunga (JAV); Lietuviška muzikinė kultūra; Imigracija; Naujoji muzikų karta.

ENEmigrant organists were the principal founders of choirs and orchestras, organisers of song festivals, music composers and performers, teachers of the Lithuanistic schools and advocates for the national soul. They were involved in the biggest cultural assemblies of Lithuanians, published musical press, books and released records. Their attempts made churches not only house of prayer, but also the nursery for Lithuanian culture where concerts of religious and secular music took place. Discontent with only the church audiences, organists looked for bigger concert halls where they invited choirs, orchestras, drama troupes and, if needed, themselves undertook writing and staging of musical stage works, generally operettas. They used to always celebrate the most important national holidays of Lithuania and the USA, and sometimes they would set off for concert tours to further distanced regions. Organists operated under a public organisation – the Lithuanian Organist Alliance of America. The article analyses the activity of the exodus organists in the USA in 1880–1990 in a few aspects – it a) discusses the contingent, status of organists and nature of their work; b) gives a review of build-up and activity of their professional organisation; c) assesses their work in the sphere of the ecclesiastical music in publication of hymnals and protection of liturgy from the influence of the secular art. The article describes organists as persons of merit who substantially contributed to the Lithuanian musical culture, enshrined national self-awareness and ethnic sociality, as well as highlights the difficulties of their activity and pursuit of professional improvement.