Didaktizmas XIX a. lietuvių dainose : disertacija

LTDisertacijoje studijuojama anksčiau nuodugniai netirta ir neaprašyta folkloro medžiaga – lietuvių didaktinės dainos, susiformavę kaip literatūrinės kilmės folklorinis reiškinys XIX a. antrojoje pusėje. Didaktinės dainos vertinamos kaip integrali tradicinės lietuvių kultūros dalis, atspindinti plačiosios visuomenės mentaliteto modernėjimą ir lietuvių tautinio bei pilietinio sąmoningumo augimą. Analizuojami sociokultūriniai, politiniai bei visuomeninio gyvenimo veiksniai, lėmę tiek tradicinės kaimo bendruomenės, tiek ir jos populiaraus repertuaro kaitą. Didaktinės dainos lyginamos su XIX a. didaktine literatūra ir tradiciniu senuoju kaimo folkloru. Tiriama, kokio – didaktinės literatūros ar klasikinio folkloro normatyvumo – yra daugiau šioje poezijoje, kokios rašytinio ir žodinio diskurso įtakos ryškesnės. Ieškoma didaktinių dainų sąsajų su konkrečiais didaktinės literatūros žanrais. Taip pat gilinamasi į autorinio literatūrinio teksto folklorinio adaptavimo dėsningumus, kurie atskleidžia unikalų lietuvių folklorinės tradicijos tvarumą XIX a.-XXa. sandūroje. [Iš leidinio]

ENThe goal of the study is didactic Lithuanian songs, which are one of the most visible examples of how literary discourse penetrates folklore. Manifestations of literary didacticism adopted from literature and established in songs point to the fact that folklore traditions from XIX c.– beginning of XX c. are open to external influences, are long-lasting and undergo an intense process of change. The process that took place in folklore is evaluated from cultural, social, and poetic-rhetoric perspectives. Comparative method, predominating in the study, reveals how folk tradition opened at this time to external influences, what key differences and similarities existed between folk and popular literature texts, their content and methods of expression. Didacticism in the tradition of XIX c. Lithuanian folk songs is one of the brightest literary innovations. At that time, didactic songs of literary descent appear in popular folk repertoire, but didacticism also penetrates other traditional and more recent genres of folklore. The source of didactic songs tradition lies in urban poetry, theater, sub-culture of Polish noblemen, but it is likely that Lithuanian didactic songs entered countryside repertoire from written manuscript tradition. Links of these songs to religious and secular XIX c. literature are also clear. Among socio-cultural factors, the highest influence on the spread of these songs was played by educational activities of Lithuanian intellectuals, Motiejus Valančius’ Sobriety movement and growth of popular literature.