Kriminoligija ir valdžia

LTKriminologija tiesiogiai susieta su socialinės kontrolės klausimais. Jau klasikinėje kriminologinėje paradigmoje buvo aiškinama, kokia turi būti normali visuomenė ir kaip ji privalo elgtis su laisvais piliečiais, nusižengusiais esamai tvarkai. Dar aiškiau socialinės kontrolės problemos keliamos pozityvistinėje paradigmoje. Kriminologija čia suprantama ne kaip teisės, bet kaip psichologijos ar sociologijos mokslas. O šalia gryno akademinio intereso atsiranda užsiangažavimas intervencinei deviacijų ir delinkvencijų kontrolės politikai. Šiandien kriminologijos ir valdžios diskurse koegzistuoja dvi tendencijos: vadybinė ir kritinė. Pirma siejama su pozityvistine paradigma, ji atvira valdžios institucijoms ir siūlo joms įvairias kriminologines paslaugas. Antrosios šaknis galima įžiūrėti klasikinėje paradigmoje ir šios tendencijos rėmuose kriminologinis žinojimas traktuojamas veikiau kaip klastingos valdžios įrankis, tarnaujantis dominuojančios klasės interesams. Formuojant Lietuvos bei kitų pokomunistinių valstybių nusikaltimų kontrolės bei prevencijos strategijas, būtina atsižvelgti į abi tendencijas. Vadybiniai klausimai vis dar aktualūs: viena vertus, susirūpinimą kelia transnacionalinės kriminalinės problemos, kita vertus, rimtai kvestionuojamas esamos kriminalinės justicijos sistemos efektyvumas. Tačiau negalima paleisti iš akių ir kritinių perspektyvų: tai leidžia blaiviau pažvelgti į kriminalinės justicijos tikslus naujose demokratijose, atsakingiau vertinti pilietines baudžiamosios politikos perspektyvas.

ENCriminology is directly related to the issues of social control. Already the paradigm of classical criminology explains what a normal society should be and how it must treat its free citizens who violate the established order. The issues of social control are even more clearly raised in the positivist paradigm. Criminology is understood here as a science of psychology or sociology rather than law. And the engagement in the interventional policy of deviation and delinquency control appears next to a pure academic interest. Today, two trends co-exist in the discourse of criminology and the authorities: managerial and critical. The first one is related to the positivist paradigm. It is open to public institutions and provides them various criminological services. The second one can be originated from the classical paradigm and criminological awareness is more likely treated as a tool of the treacherous authorities, serving the interests of the dominant class, in the context of this trend. When shaping the strategies for crime control and prevention in Lithuania and other post-communist states, it is necessary to take both trends into account. Management issues are still relevant: on the one hand, transnational criminal issues cause concern; on the other hand, the effectiveness of the current criminal justice system is seriously questioned. However, critical perspectives cannot be overlooked: they allow for a more critical look at the objectives of criminal justice in new democracies and more responsible assessment of civil prospects of criminal policy.