Особенности формирования религиозно-философских и исторических воззрений Льва Карсавина

LTStraipsnyje, remiantis pagrindiniais L. Karsavino darbais, nušviečiama garsaus mokslininko filosofinių, religinių, istorinių pažiūrų raida, pradedant ankstyvuoju jo kūrybos laikotarpiu ir baigiant XX a. 4-ojo dešimtmečio darbais. [...] Straipsnyje teigiama, kad L. Karsavino domėjimasis viduramžių Vakarų Europos dvasine kultūra, kartu ir solovjoviškosios vienovės filosofijos poveikis nulėmė jo pažiūrų savitumą. Jeigu ankstyvuose darbuose jis dar išlieka pozityvizmo rėmuose, nors jau formuluoja istorijos mokslui naujas sąvokas ir kuria naują metodologiją, tai vėliau jis ryžtingai atsiriboja nuo pozityvistinės paradigmos ir yra pagrįstai laikomas antropologinės krypties istorijos moksle pradininku. Religiniam fondui L. Karsavinas teikia dvejopą prasmę. Siaurąja prasme tai - rašytinių šaltinių, atspindinčių dominančios epochos vidutiniojo sluoksnio gyvenimą, sankaupa, bet plačiąja prasme jis apima visus būties aspektus - ne vien religinį, bet ir socialinį-ekonominį, ir politinį; negana to, į šį religinį fondą patenka ir pats jo hipotetinis tyrinėtojas. Kitaip tariant, istorikas privalo įsigyventi į jį dominančią epochą, perprasti jos dvasią. Mažai žinomų L. Karsavino straipsnių tekstų pagrindu aptariamas jo požiūris į rusų revoliuciją, kurią mokslininkas sunkiai išgyveno ir kuri iš esmės pakeitė jo paties gyvenimą. Straipsnyje daroma išvada, kad vertindamas rusų revoliucijos istorinę reikšmę, L. Karsavinas tuo pačiu generavo Eurazijos ideologiją, nubrėžusią galimus ateities raidos kelius Rusijai. Deja, pats L. Karsavinas perdėm optimistiškai vertino šias perspektyvas, tuo aiškintinas jo paties atsisakymas emigruoti į Vakarus 1944 metais ir tolimesnis tragiškas likimas.

ENIn the article, basing on major L. Karsavinas works the development of philosophical, religious, historical attitudes of this famous scientist beginning with early period of his creation and finishing with works of the 4th decade of the 20th century are covered. The interest of L. Karsavinas in Medieval Western Europe spiritual culture, at the same time Solovyov philosophy impact has determined the peculiarity of his attitudes. In his early works he still remains in the frame of positivism, although he has already formulated new concepts of history science and creates new methodology which he successfully applies in works on the culture of medieval Italy and France, later he dissociates from positivist paradigm and is justly considered the originator of anthropologic direction in history science.