Veidų reprezentacijos modeliai

LTStraipsnyje nagrinėjami T. Valentine’o veidų erdvės ir M. B. Lewiso bei R. A. Johnstono Voronoi modeliai, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas veidų reprezentacijos atmintyje ypatumams. Pažymima, jog veidai reprezentuojami hipotetinėje daugiamatėje veidų erdvėje. Veidų erdvės matmenys (arba geometrinės ašys) atspindi koduojamos veido informacijos požymių įverčius. Tuomet pats veidas apibūdinamas kaip unikalus įvairių matmenų įverčių derinys, kuris gali būti reprezentuotas veidų erdvėje kaip vienintelis abstraktus taškas arba vektorius (pagal tai, ar kodavimo metu atsižvelgiama į veidą-prototipą). Remiantis veidų išsidėstymo erdvėje principais (nuotoliu nuo veido-prototipo ir atstumu tarp reprezentuojamų veidų) aiškinami kai kurie veidų informacijos apdorojimo dėsningumai (pvz., informacijos atgaminimo tikslumas, veidų tarpusavio panašumo, savitumo / tipiškumo nustatymas ir pan.). Pagrindinė problema - netikslus ir nedetalus modeliuose vartojamų sąvokų bei aprašomų veido informacijos apdorojimo procesų apibūdinimas. Tai lemia atliekamų tyrimų rezultatų prieštaringumą ir pasunkina empirinį modelių prielaidų patvirtinimą.

ENThe article examines T. Valentine’s face spaces and M. B. Lewis’s and R. A. Johnston’s Voronoi models, which dedicate the main attention to the peculiarities of representation of faces in memory and states that faces are represented in the hypothetical multidimensional face space, the measurements of which (i. e. the geometrical axes) reflect the values of characteristics of the coded face information and the face itself is characterized as a unique combination of different measurement values, which can be represented in the face space as the unique abstract point or vector (according to the fact whether the prototype face has been taken into consideration when coding). Referring to the principles of arrangement of faces in space (the distance from the prototype face and the distance between the represented faces), certain regularities of processing of face information (for instance, the accuracy of reproduction of information, identification of similarities between faces, their peculiarity / typicality, etc.) are explained. The main problem is the inaccurate and non-detailed characterization of the concept, used in the models and the process of processing of the face information, which results in inconsistency of the results of the performed studies and makes the empirical substantiation of the model prerequisites more difficult.