Dailės kūrinys viešajame XIX a. pradžios Vilniaus gyvenime
LTXIX a. pradžioje dailės kūrinio ir visuomenės ryšys Lietuvoje mezgėsi gana sunkiai – tą lėmė nenuosekli dailės raida. Viešieji dailės kūrinių pristatymai tik keliais atvejais turėjo dabartinėms dailės parodoms būdingų požymių. Dažniausiai pristatant dailės kūrinį viešoje erdvėje juo manipuliuota, siekiant pajungti jį reprezentacinei ideologijai. Tapybos ar skulptūros kūrinys dažnas parateatrinių renginių dekoravime. Kaip sudedamoji miesto erdvės puošybinės programos dalis naudoti embleminiai ir siužetiniai (dažniausiai alegorinio pobūdžio) transparantai, sukurti garsiausių Vilniaus žmonių, daugiausia Vilniaus universiteto profesoriaus J. Rustemo ir jo mokinių. Pirmuoju viešos parodos požymių turinčiu renginiu Vilniuje galima vadinti 1802 m. Vilniaus rotušėje eksponuotą I. Braškevičiaus sukurtą caro Aleksandro I portretą. Sistemingiau parodas pradėta rengti nuo 1820 m. daugiau akcentuojant jų edukacinę reikšmę, skatinant studentų ir visuomenės domėjimąsi menu; deja, šios parodos nesukėlė gyvesnių meno aptarimų ar diskusijų. Dailės parodai būdingų požymių kartais yra ir kitose to meto kultūros formose, pavyzdžiui, teatro spektaklių dekoracijose ir meno kūrinių reprezentacijai spaudoje.
ENIn the early 19th Century, a link between a work of art and public was making slow progress in Lithuania, conditioned by an inconsistent development of art. Public presentations of the works of art only in certain cases displayed some features peculiar to the present-day exhibitions of art, as in most cases a work of art in a public space served as an object of manipulation in order to subject it to a representational ideology. A piece of painting or sculpture most frequently was exploited in the decoration of paratheatrical ventures. Emblematic and narrative (mainly allegorie) banners painted by the most prominent residents of Vilnius, mostly by J. Rustemas, professer of Vilnius University, and his pupils, were a composite part of the decoration program for city space. I. Bruškevičius' portrait of the Tsar Alexander I exhibited in the Town Hall of Vilnius in 1802 was the first venture in Vilnius, displaying some features of a public exhibition. More systematic exhibitions were held since 1820, putting a greater emphasis on their educational importance, promoting both the students' and society's interesi in art; unfortunately, those exhibitions failed to provoke more lively considerations and discussions on art. Certain features characteristic of public presentations of artworks can be sometimes found in other cultural forms of the period, for example in decorations of theatre performances and representations of artworks in press.
