Dvinarių tarifų taikymo ypatybės

LTTarp daugelio prekių ir paslaugų išsiskiria grupė visuotinai paplitusių ir beveik kasdien vartojamų produktų bei paslaugų, susijusių su didelėmis tiekimo ir pristatymo vartotojui sąnaudomis. Tai elektros energijos, gamtinių dujų, vandens tiekimas, centralizuotai tiekiama šiluma, kanalizacija bei kiti infrastruktūros sektoriui priskiriami produktai bei paslaugos, pristatomi vartotojui per tiekimo sistemas, į kurias tiekėjas turi investuoti daug lėšų. Antra, didelės investicijos į tiekimo sistemą lemia didesnes pastovias tiekėjo sąnaudas. Tiekėjas, siekdamas išvengti rizikos, kai, nukritus vartojimui, sąnaudos yra didesnės už įplaukas, gali reikalauti, kad vartotojas sumokėtų ne vien už faktiškai patiektą produktą, bet ir už galimybę vartotojui gauti tą produktą. Kalbama apie dvinarį tarifą. Lietuvos ekonomikoje dvinariai tarifai dar nėra plačiai paplitę. Šiuo metu jie taikomi telefono paslaugų ir gamtinių dujų kainodarai. Straipsnyje nagrinėjamos kai kurios dvinarių tarifų ypatybės ir jų taikymo aspektai Lietuvos gamtinių dujų tiekimo sistemos pavyzdžiu. Šiuo metu galiojanti gamtinių dujų kainų nustatymo metodika turi šiuos svarbiausius trūkumus: nenumatytos priemonės dujų ekvivalentinės kainos tolydumui užtikrinti. Dujų kainai pagal vartotojų grupes apskaičiuoti taikomi sąnaudų diferencijavimo koeficientai, kuriuos dujų tiekėjas suderina su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Koeficientų suderinimo procedūra nėra skaidri. Tą patį galima pasakyti ir apie dvinario tarifo dalis - abonentinio mokesčio ir gamtinių dujų kainos nustatymą. Dėl šių priežasčių galiojančią gamtinių dujų kainų nustatymo metodiką tikslinga keisti.

ENAmong most goods and services a group of universally consumed products and services, related with high costs of provision and delivery to the consumers is distinguished. Those are services of supply of power, natural gas, water, centralized heating, sewerage and other products and services, attributed to the infrastructure sector, provided to the consumers over the supply systems, into which the service provider must invest a significant amount of funds. Second, large investments into the supply system result in higher permanent costs of the service provider. The service provider, in order to avoid the risk, when, in case the consumption reduces, the costs become higher than the earnings, may require the consumer to pay not only for the actually provided product, but also for the possibility to receive the product, i. e. the binary tariff. Binary tariffs are not widely spread in Lithuania’s economy. At present they are applied in pricing of telephone services and natural gas. The article examines certain peculiarities of binary tariffs and the aspect of their application by the example of the system of provision of natural gas. The methodology of establishing of the prices of natural gas, in effect at present, characterizes with the following deficiencies: no measures for ensuring the continuity of the equivalent price of gas are foreseen; the cost differentiation rates, agreed between the service provider and the National Control Commission for Prices and Energy are used for calculation of the price of gas against the groups of consumers; the procedure of coordination of rates is not transparent. The same could be said about the shares of the binary tariff, i. e. setting the subscription charge and the price of natural gas. Due to the said reasons, it is viable to change the presently valid methodology of setting of the price of natural gas.