Geopolitinės tapatybės klausimu: nacionalinis elitas ir tarptautiniai intelektualiniai mainai

LTStraipsnyje siekiama parodyti, jog kai kurių globalių (ypač su JAV galios įvaizdžiais besisiejančių) idėjų interpretacija tiesiogiai priklauso nuo nacionalinių, leidybinių ir retorinių interesų. Iš pradžių, remiantis Pierre'o Bourdieu "kultūros lauko" koncepcija, aptariama "universalių" geopolitinių idėjų ir minėtų interesų koreliacija. Vėliau, pasitelkiant Lietuvos pavyzdžius, išryškinamos kai kurios specifinės geopolitinių idėjų recepcijos aplinkybės posovietinių Vidurio ir Rytų Europos šalių kontekste. Straipsnyje taip pat netiesiogiai keliamas klausimas, ar perskyra tarp politinės kairės ir dešinės Lietuvos viešojoje erdvėje (net ir konkrečių institucinių tradicijų - spaudos leidiniai ir pan. - kontekste) gali tiesiogiai atitikti hipotetinius Vakarų Europos modelius. Daroma išvada, jog, nepaisant to, kad pagrįstai galima abejoti dėl mechaninio kairės ir dešinės intelektualinių tradicijų perkėlimo į Lietuvą (bent jau tokiu pavidalu, kokiu ši perskyra egzistuoja Vakarų Europoje arba JAV), intensyvūs viešų intelektualų santykiai su skirtingais kultūriniais kontekstais - knygų vertimai, akademinės kelionės, konferencijos, stažuotės ir panašūs globalizacijos nulemti veiksniai - šias perskyras nesunkiai padeda eskaluoti. [Iš leidinio]

ENThe article attempts to show that the interpretation of certain global ideas (especially those related with the images of the power of the USA) directly depends on the national, publishing and rhetorical interests. First of all, referring to Pierre Bourdieu’s “culture field” concept, the correlation of the “universal” geopolitical ideas and the aforementioned interests is discussed. Later, by employing Lithuanian examples, certain specific circumstances of the reception of geopolitical ideas are highlighted in the context of the post-Soviet countries of the Eastern and Middle Europe. The article also indirectly raises the question whether the divide between the political right and left in the public space of Lithuania (even in the context of specific institutional traditions, i. e. press publications, etc.) can directly correspond to the hypothetical models of the Western Europe. The conclusion is drawn that, despite the fact that one can doubt the mechanical transfer of the intellectual traditions of the left and the right to Lithuania (at least in the form the said divide exists in the Western Europe and in the USA), the intensive relations between the public intellectuals and the different cultural contexts, i. e. translations of books, academic travels, conferences, internships and similar factors, resulting from globalization, help to escalate the divide.