LTStraipsnyje nagrinėjama muzikinio mąstymo sąvokos turinio problema, atskleidžiama šios sąvokos turinio istorinė raida, esmė ir specifika santykyje su akustiniais muzikiniais tekstais ir muzikinės klausos vaidmeniu muzikos pažinime. Muzikinis mąstymas nagrinėjamas kaip ypatinga produktyvaus, kūrybiško mąstymo rūšis, reikalaujanti ne tik tam tikro pasirengimo, bet ir gabumų. Muzika ir jos kalba yra pagrįsta organizuotomis garsų sistemomis. Jos, muzikinių gabumų ir išlavintos muzikinės klausos dėka, suformuoja žmogaus sąmonėje tam tikrą akustinę lingvistikos pavidalą, kurio esmė - aukštuminiai intonuojamų garsų santykiai. Būtent santykis yra bazinis muzikos kalbos vienetas, kur garsų galimybė jungtis, suformavo savitas aukštumines gramatikas ir pagrindė visą muzikos istoriją. Muzikos, kaip ir kitų menų kalba neturi konceptualumo požymių reikšminių sąvokų vartojimo prasme. Reikšmes muzikoje generuoja intelektualusis ar ekspresyvusis pradas, išryškėjantis kaip meniniai sprendimai, realizuojami judančiomis formomis. Tie, kas turi muzikos klausymosi patirtį, įgyja specifinį "organą", kuris adekvačiai reaguoja į jį ir gali ne tik tinkamai dekoduoti kalbą, bet ir suprasti ją, nors tas supratimas pagrįstas nesąvokiniais elementais. Muzikinis mąstymas, operuojantis akustinėmis formomis, yra unikali galimybė pažinti subjektyvumą kaip slėpiningiausią būties fenomeną. Jo dėka atsiveria muzikos kaip ekspresyvių formų gelmė, atskleidžianti nedaiktiškojo pasaulio pažinimo vertę.
ENThe article is concerned with possible applications of musical thinking concepts in relation to music. The concepts are illuminated with respect to their history and present in an auditory aspect. The theoretical explanation of music is a manifestation of music cognition and musical thinking, which is only a matter of interpretation. Musical thinking is a different phenomenon from thinking in general. The study aims at specifying musical thinking through auditory input. The concept of musical thinking was described by J. Herbart, E. Hanslick, O. Hostinsky, G. Fechner, H. Riemann, R. Muller-Freienfels, and O. Zich. Following the description of the phenomenon, the properties of intrinsic experience and creative mental activity can be distinguished. They are semantically different from the other qualities of thinking. There is an analogy between the conceptual language and the language of music, because each one is a system whose function is to form a text. Attention is focussed on the specificity of music as a temporal and sounding art, stressing the role of musical ear, and the tension between actuality and virtuality in the auditory perception of music. It is argued that listening to music must be defined as the hearing of music: a cognitive process in which we hear expressive means affected by our musical ability and experience. Therefore musical thinking is an art of perceiving music: a creative processing of the means of an acoustic text.