Чтение городского пространства : предварительные заметки

LTStraipsnyje nagrinėjamos šiuolaikinių miestų studijų metodologinės nuostatos. Išskiriamos dvi miesto studijų paradigmos, vienoje iš kurių tyrinėtojo pozicija atitinka viską matančios akies perspektyvą. Šis tyrinėtojo santykis su miestu nusakomas, pasitelkiant žemėlapio skaitymo metaforą. Alternatyvioje miesto studijų paradigmoje tyrinėtojo santykis su miestu nusakomas, pasitelkiant bastūno (flâneur, pranc.) figūrą. Miesto tyrinėtojas įtrauktas į miesto gyvenimo situacijas, jis yra dalyvaujantis stebėtojas. Tyrinėtojo pozicija numato specifinį refleksijos tipą bei reikalauja naujų patyrimo artikuliacijos formų: literatūriniai tekstai, fotografija, kinematografija laikomi lygiavertėmis miesto studijų formomis. Šioje perspektyvoje miestas atskleidžiamas per situacijų įvairovę. Tyrinėtojo santykis su miestu nusakomas per skaitymo-kelionės metaforą, pabrėžiant, kad šis skaitymas yra aktyvus. Tačiau, siekiant organizuoti savo buvimo mieste patirtį, pasitelkiamas kartografavimas: Walteris Benjaminas, kuris artikuliavo ir praktikavo flâneur metodą, siurrealistai, kurie praktikavo ne tik “automatinį rašymą”, bet ir “automatines keliones”, kurdavo diagramas ir žemėlapius. Kad ir kokią pasirinktume miesto patyrimo artikuliacijos formą, patyrimas organizuojamas į naratyvą. Siekiant atskleisti miesto kaip dinamiškai kuriamo teksto sampratą, straipsnyje analizuojamas Vilniaus “Stebuklo” plytelės įrengimo ir interpretavimo atvejis. Iš atsitiktinio miesto elemento ji virto miesto praktikas organizuojančiu veiksniu, arba miesto sintaksės dalimi. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Miesto erdvės; Vilnius; City spaces.

ENThe article examines the methodological approaches in the study of contemporary cities. Two paradigms of city studies are distinguished. In the first paradigm, the researcher takes the perspective of the all-seeing eye and his relation to the city is described through the metaphor of map reading. An alternative paradigm of city studies describes the researcher’s relation to the city by invoking the figure of a rover (Fr. – flâneur). The researcher becomes involved in city life situations. The researcher’s position requires a specific type of reflexivity and new forms of the articulation of experiences: literary texts, photography, and cinematography are considered to be valid forms of city studies. The city is revealed in a diversity of situations. The researcher’s relation to the city is described through the metaphor of reading-travelling, emphasizing that this reading is active. Nevertheless, cartography is required in order to organize the experience of being in the city: Walter Benjamin, who articulated and practiced the flâneur method, and the surrealists, who practiced not only “automatic writing” but also “automatic journeys”, used to create diagrams and maps. Whatever form of articulation of city experience is chosen, the experience has to be organized into a narrative. In order to reveal the conception of the city as a dynamically created text, the article analyses the case of the installation of the “Magic” brick in Vilnius, as well as its interpretation. From a random element of the city, it became a factor organizing city practices – a part of the city syntax.