Metaforų vartosena politiniame diskurse

LTRecenzijoje aptariama Sandros Petraškaitės-Pabst disertacijos pagrindu parengta knyga „Metaforų vartosena politiniame diskurse“. Įžangoje autorė paaiškina pagrindinius darbe vartojamus terminus, diskurso sąvoką, kuri reiškia šnekamosios kalbos analizę arba daugybę to paties turinio siejamų temų ar pasakymų, formuojančių komunikacinės bendruomenės intertekstualų „pokalbį“. Savo knygoje S. Petraškaitė-Pabst remiasi M. Jungo, D. Busse ir W. Teuberto darbais, kurie diskursą apibrėžia kaip virtualius tekstus, kuriuos susieja semantinės sąsajos. Atrankos kriterijai yra tema, laikas, teksto rūšis, lingvistinis lygmuo, pragmatiniai aspektai (teksto apimtis, prieinamumas) ir tam tikri moksliniai interesai. Autorė aprašo santykius tarp pasakymo, teksto ir diskurso, nagrinėja pavyzdžių bazės sudarymo parametrus, išsamiai išdėsto senosios metaforų teorijos (ją pagrindė Aristotelis) pranašumus ir silpnąsias vietas. Pristačiusi Lakoffo ir Johnsono revoliucinę teoriją, autorė toliau kalba apie metaforų vartosenos dažnumą, politines ir istorines metaforas. Autorė aptaria politinių metaforų funkcijas: formuoti diskursą, atspindėti realybę, remti argumentaciją, skatinti veiksmo vystymąsi ir socialinę kultūrinę žiniją. Teorinė dalis baigiama samprotavimais apie metaforų atrankos kriterijus. Praktinėje darbo dalyje S. Petraškaitė-Pabst visų pirma analizuoja politines metaforas spaudoje vokiečių kalba. Apžvelgdama chronologinius įvykius, supažindina vokiečių skaitytojus su Lietuvos istorija nurodytais metais. Recenzijos autoriaus nuomone, knyga – svarus įnašas į metaforų vartosenos tyrimus.

ENThe review discusses the book “Metaforų vartosena politiniame diskurse” [The Use of Metaphors in Political Discourse] prepared on the basis of the PhD thesis of Sandra Petraškaitė-Pabst. The introduction explains the key terminology used in the study and the concept of discourse which means the analysis of spoken language or a large number of content-related topics or utterances forming the intertextual “conversation” of a communication community. In her book Petraškaitė-Pabst refers to the works of Jung, Busse and Teubert who define discourse as virtual texts connected by semantic links. The selection criteria are the topic, time, text type, linguistic level, pragmatic aspects (text volume, accessibility) and certain scientific interests. The author describes the relationships between an utterance, text and discourse, analyses the parameters of creating an example base, and thoroughly enumerates the strengths and weaknesses of the old metaphor theory (substantiated by Aristotle). Having introduced the revolutionary theory of Lakoff and Johnson, the author moves to the frequency of metaphor usage and political as well as historical metaphors. She discusses the functions of political metaphors: to form a discourse, reflect reality, support argumentation, promote the development of action and social cultural knowledge. The theoretical part finishes with considerations about metaphor selection criteria. In the practical part Petraškaitė-Pabst primarily analyses political metaphors in German press. She overviews chronological events and acquaints German readers with Lithuanian history of the given period. According to the reviewer, the book is a significant contribution to the research of metaphor usage.