LTStraipsnyje aptariamas pozityvizmo santykis su teise. Rašantys apie teisinį pozityvizmą teisės teoretikai nemano, kad jiems būtina įsitraukti į pozityvizmo filosofijos diskusijas. Nors teisinio pozityvizmo ir pozityvizmo sąsajos nėra tokios glaudžios kaip tarp kai kurių socialinių mokslų ir pozityvistinės filosofijos, ryšys yra artimesnis nei kai kurie teisės teoretikai ir teisininkai pripažįsta. Straipsnyje apibrėžiamas teisinis pozityvizmas, nagrinėjamos jo sąsajos su pozityvistine filosofija. Taip pat aptariama prigimtinės teisės teorija, kuri priešinasi teisiniam pozityvizmui. Teisinis pozityvizmas darė didelę įtaką ne tik teisės teorijai, bet ir teisinei praktikai. Ši praktika daugiausia grindžiama teisinio pozityvizmo doktrina. Teisiniai pozityvistai pripažįsta abipusę įstatymų ir moralės įtaką. Tie, kurie nustato įstatymus, gali nepaisyti moralinių nuostatų. Tai veda prie anarchijos. Kita vertus, įstatymų ir moralės siejimas gali lemti įsitikinimą, kad visi įstatymai yra moralūs ir todėl nepakeičiami. Pripažindami, kad klaidinga reikalauti įstatymo santykio su morale, teisiniai pozityvistai, kaip ir filosofiniai pozityvistai, buvo įkvėpti progresyvių idėjų. Jie siekė progreso, nenorėdami suardyti teisinės tvarkos. Radikali priešprieša tarp prigimtinės teisės teorijos ir teisinio pozityvizmo pastaraisiais metais tapo mažiau aktuali, nes abi doktrinos pakeitė savo formą ir iš dalies asimiliavo viena kitos elementus. Tai atskleidžia idėjų raidos analizė.
ENPositivism’s impact on and relation to law is rather peculiar and some legal theorists who write about so- called legal positivism do not think that it is necessary for them to engage into discussions on positivist philosophy. In many encyclopedias and dictionaries, there are separate entries on positivism and legal positivism although you will look in vain for entries on psychological or economic positivism. The special character of positivism’s relation to law is reflected also by other facts. Most natural and social scientists (but in no case all) deny today that they are proponents of positivism even if, actually, they are doing science in a manner fully or partly compatible with the precepts of late logical positivism. In other words, many re searchers active in the natural and social sciences think (or thought from the end of the sixties until recently) that positivism is a rather outmoded standpoint (p. 101).