Modernizmo daigai Vytauto Bacevičiaus vargonų kūryboje

LTStraipsnyje pirmąkart išsamiai nagrinėjama žymaus lietuvių muzikos modernisto Vytauto Bacevičiaus vargonų kūryba. Septyni kūriniai, atsiradę vienu ypu 1934 m. Kaune (ir aštuntas sukurtas jau emigracijoje JAV), byloja apie neįprastą drąsų kūrybinį eksperimentą, tapusį ankstyviausiu ir ryškiausiu modernizmo lietuvių vargonų muzikoje ženklu. Čia gilinamasi būtent į vargoniškumo ir modernumo aspektą kaip šuolį į dar neišbandytas skambesio gelmes. Istorinis šio tyrinėjimo šaltinis yra teatro, muzikos ir kino muziejuje išlikę kompozitoriaus rankraščiai, labai painūs, rašyti pieštuku, braukiant plačiais ryžtingais potėpiais, dauguma dar neiššifruoti, neišleisti. Kai kuriuos kūrinius yra iššifravęs ir atlikęs vargonininkas Gediminas Kviklys. Šiuo straipsniu atkreipiamas dėmesys į keletą svarbių lietuvių muzikos istorijai momentų: ypatingą V. Bacevičiaus modernizmo vaidmenį, vargoniškumą, čiurlionišką veržimąsi į universalias dvasines vertybes, išlaisvinant vidines jungtis tarp kosmoso ir gamtos bei neadekvačią leidybinę situaciją.

ENDuring the inter-war period in Lithuania one could observe the growth of relationships between the Lithuanian and Paris modern music world. A significant influence on the modernization of Lithuanian musical culture was made by the famous piano player and composer, Vytautas Bacevičius (1905-1970), the brother of the famous Polish composer Gražyna Bacewicz. The solo concert in the fall 1934 is considered an unexpected turn in the organ music contect. All 7 music works that were performed ("The second word" ("Deusizme mot") op. 21, Two Lithuanian chants op. 22, Legierezza op. 23, "Funeral march" ("Marche funebre") op. 24, Miniature op. 25 and "Sea Poem" op. 26) were created in 1934. The above-mentioned works show a rather abrupt modernistic turn of V. Bacevičius career. The most interesting work, which is also the last one "Sea Poem", is connected with M. K. Čiurlionis, and it reveals the deepness of musical texture created like a chaos of the sound world, transformation, boom of waves and the thickness of intonation, after which it turns into visions of cosmical music. The organ work "Rays of the Cosmos" which was created in the late period in America, 1963 (op. 71) is a reflection of Bacevičius musical philosophy created by means of the organ, which the composer interpreted as an instrument of the universe connected with the infinity of spirit, the power of sound and color. This type of Bacevičius modernism allows to understand the sources of Lithuanian musical ideas and relationships in the run of the 20th c.