Tipologinė XVI-XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lotyniškų knygų charakteristika

LTTipologinę XVI-XVII a. lotyniškų leidinių struktūrą lėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) visuomenės poreikiai ir kultūrinio gyvenimo raida. Straipsnyje pateikiama tipologinė charakteristika, paremta 1998 m. paskelbtu XVII a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašu bei šio straipsnio autorės kartu su S. Narbutu parengto XV-XVI a. Lietuvos lotyniškų knygų indekso rankraštiniu variantu. Tai per pusantro tūkstančio (apie 360 - XVI a. ir 1190 - XVII a.) leidinių, išspausdintų Kunigaikštystėje ir už jos ribų. Tipologinė lotyniškų knygų charakteristika atspindi bendrą pasaulinės knygų produkcijos tendenciją, rodančią didėjantį pasaulietinės literatūros srautą (apie 67%), lyginant su religine spauda. Lotyniškai sukurta ir išspausdinta grožinė kūryba (apie 41,5%) kartu su mokomąja bei moksline literatūra sudarė tą ypatingą lektūros klodą, kurio gyvastis pulsavo mokymo įstaigose: ji ugdė lotynų kalbos žinias, taip reikalingas gilesniam kitų kraštų pažinimui ir deramam, visiems suprantamam savo pasiekimų parodymui. Religinės spaudos analizė liudija, jog Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje itin aktuali buvo teorinė literatūra - polemikos, bažnyčios istorijos, teologijos veikalai. Bažnyčios praktikai skirtų veikalų lotyniškai nebuvo spausdinama daug. Visų pirma, apeigynų, giesmynų, maldaknygių poreikį galėjo tenkinti ir kituose Europos kraštuose paskelbti leidiniai. Be to, liaudžiai skirta lektūra - ypač katekizmai - jau buvo skelbiami šnekamosiomis (lietuvių, lenkų, gudų) kalbomis.

ENA typological structure of Latin publications of the 16th–17th c. was determined by the needs of society of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) and the development of cultural life. The paper presents a typological characteristic based on the list of Latin books of Lithuania of the 17th c., published in 1998, and the manuscript version of the index of Latin books of Lithuania of the 15th–16th c. prepared by the author of this paper together with Narbutas. It is the total of over 1 500 (about 360 dated the 16th c. and 1 190 dated the 17th c.) publications published in the Duchy and outside its territory. The typological characteristic of Latin books reflects a common global book production tendency which demonstrates an increasing flow of world literature (about 67%), compared to religious printing. Fiction works (about 41.5%) together with educational and scientific literature created and printed in Latin constituted that special pool of the reading matter which pulsed in educational establishments: it developed Latin language skills which were necessary for a deeper knowledge of other lands as well as proper demonstration of one’s achievements which is comprehensible to all. The analysis of religious printing testifies that theoretical literature: the works of polemic, church history and theology were particularly relevant in the Grand Duchy of Lithuania. The works focused on church practice in Latin were not abundant. First of all, the need for ordinaries, hymnals and prayer-books could have been satisfied by publications published in other European countries. Moreover, the reading matter for common people – in particular catechisms – had been already published in spoken languages (Lithuanian, Polish, Belarusian).