Katalogų tyrimo aspektai Levo Vladimirovo darbuose

LTStraipsnyje nagrinėjami profesoriaus L Vladimirovo publikacijose cituoti katalogai. Siekiama paaiškinti, kokiais aspektais jie buvo daugiausia nagrinėjami ir kas tebėra aktualu. L. Vladimirovas daugiausia tyrė XVI-XIX a. rankraštinių (knygos formos) ir spausdintinių katalogų turinį, ypač dėmesingai analizavo XVI-XVIII a. valstybės veikėjų (valdovų), mokslininkų, profesorių, švietėjų bibliotekas. Iš viso jis aprašė apie 40 (XVI-XX a.) įvairių šalių katalogų - lotynų, prancūzų, anglų, vokiečių, rusų, lenkų, lietuvių ir kitomis kalbomis. Ne visus katalogus L. Vladimirovas peržiūrėjo de visu, empiriškai ir intuityviai jis pasirinko tuos katalogus, kuriuose užregistruotos retos knygos, kurie įdomūs struktūros prasme ir pasižymi(ėjo) sudarymo racionalumu. L. Vladimirovas iškėlė žmogaus profesionalumo svarbą šioje nuolat rekonstruojamoje ir sunkiai prognozuojamoje veikloje. L. Vladimirovo tekstai (fragmentų visuma) perša mintį, kad kokybinių pokyčių laikotarpiais katalogavimas gali būti decentralizuotai valdomas ir „iš vidaus“ reguliuojamas procesas. Tai vadybos apraiškos, kurias profesorius pastebėjo bibliotekų istorijoje ir paaiškino. Savo ruožtu L. Vladimirovą ir bendraautorius galima laikyti katalogų kompleksinio tyrinėjimo pradininkais Lietuvoje. Jie suvokė katalogavimą kaip pasaulinį informacijos reiškinį. L. Vladimirovas katalogus tyrinėjo tiek, kiek to reikėjo jo darbų taikomajai reikšmei paryškinti. Tą profesoriaus patyrimą galima perimti ir pabandyti pritaikyti katalogų tyrimui nauju, metodologiniu, aspektu.

ENThe paper analyses the catalogues cited in the publications of Professor Levas Vladimirovas. It aims to explain the aspects from which they were mainly investigated and what is still relevant. Vladimirovas mostly explored the content of the 16th–19th c. manuscript (book form) and printed catalogues, and particularly attentively analysed the libraries of the 16th–18th c. statesmen (sovereigns), scientists, professors and torchbearers. In total, he described about 40 (16th–20th c.) catalogues from various countries in Latin, French, English, German, Russian, Polish, Lithuanian and other languages. Vladimirovas did not review all catalogues de visu; empirically and intuitively he selected those catalogues which registered rare books, which were interesting structurally and could be characterised by rationality of compilation. He pointed out the importance of human professionalism in this continuously reconstructed and hardly predictable activity. Vladimirovas’ texts (the total of fragments) imply that filing during the periods of qualitative changes might be a decentrally controlled process regulated “from the inside”. These are the manifestations of management that the professor noticed in the history of libraries and explained. Vladimirovas and co-authors might be considered the pioneers of complex research of catalogues in Lithuania. They perceived filing as the global information phenomenon. Vladimirovas explored catalogues to the extent that was necessary for the emphasis of the applied nature of his works. The professor’s experience might be taken over and attempted to apply to catalogue research from a new methodological aspect.